Kaip skelbia Lietuvos kultūros institutas, parodą aplankė ir Japonijos imperatoriškosios šeimos atstovė princesė Takamado.
Nurodoma, kad paroda surengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
„Stebint, kaip japonai priima M. K. Čiurlionio kūrybą, dar kartą ryškiai atsiskleidė gilus dvasinis ryšys, jungiantis Lietuvą su Japonija. Žvilgsnis į gamtą, jautrumas nematomiems dalykams, siekis per meną suprasti pasaulį – šios vertybės suskambo vieningai, paliesdamos daugelio žmonių širdis“, – sakė kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionytė.
Japonijoje eksponuota daugiau kaip 80 menininko tapybos, grafikos kūrinių, eskizų, muzikinių rankraščių. Parodos salėse skambėjo simfoninė poema „Jūra“ ir fortepijoniniai kūriniai, demonstruotos M. K. Čiurlionio kurtų fotografijų skaidrės, rodytas dokumentinis filmas apie šį kūrėją ir jo atminimo įamžinimą Lietuvoje bei Lenkijoje, vyko muziejų kuratorių ir tyrėjų paskaitos, ekskursijos.
Paroda surengta kaip ašinis tarptautinės kultūros programos „Čiurlionis Japonijoje“, skirtos M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, renginys.
Lietuvos kultūros instituto ir kultūros atašė parengta programa „Čiurlionis Japonijoje“, pristatanti M. K. Čiurlionio kūrybą ir idėjas, 2025–2026 metais apėmė 22 renginius – parodas, koncertus, paskaitas, simpoziumus, virtualios realybės kino seansus, edukacines veiklas.
M. K. Čiurlionis (1875–1911) laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu daug tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
