Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Milijonų paieškos – naujiems skrydžiams į Palangą vilioti

Palangos oro uostas keleivius pasitinka atsinaujinęs.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Derybos dėl naujų skrydžių į Palangą jau kelerius metus stringa.
Šaltinis: 15min
0
A A

Vakarų Lietuvos regiono savivaldybių prašoma prisidėti prie tarptautinio Palangos oro uosto veiklos ir skirti 2 mln. Lt naujų skrydžių kryptims pritraukti. Valdininkai įsitikinę, kad papildomų pinigų vargu ar pavyks surasti dar šiems metams.

Ketvirtadienį su regiono savivaldybių merais susitikęs Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas tikino, kad skrydžiai į Palangos oro uostą atneštų neabejotiną naudą visam regionui.  Tačiau naujas kryptis privilioti turėtų padėti ir savivaldybės.

Reikėtų milijonų

„Mūsų tikslas būtų pritraukti 1-3 naujas kryptis.  Apklausę savivaldybes mes išskyrėme prioritetines kryptis – tai Vokietija, tiksliai dar neapsispręsta – Hamburgas ar Frankfurtas, Jungtinė Karalystė bei Rusija“, – teigė R.Vaštakas.

Anot jo, iki vasario apsisprendus dėl finansavimo, dar birželį keleiviai būtų pradėti skraidinti naujomis kryptymis.

Skaičiuojama, kad savivaldybėms reikėtų prisidėti maždaug 2 mln. Lt, dar apie 0,6 mln. Lt skirtų Susisiekimo ministerija per Palangos oro uostą – mažindama tarifus, įvairius mokesčius ir kt. Savivaldybių indėlio dudis priklausytų nuo gyventojų skaičiaus.

Anot R.Vaštako, yra paskaičiuota, kad vienas į pajūrį atskridęs keleivis savo vizito metu išleidžia apie 200 eurų. „Ekonomine nauda neabejojame. Jei į pajūrį atskristų apie 30-50 tūkst. keleivių per metus, jie čia galėtų išleisti iki 20 mln. Lt“, – tikino R.Vaštakas.

Kaip pavyzdį jis pateikė Kauno oro uostą, praėjusiais metais fiksavusį didžiausią keleivių srauto augimą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tam, kad šiame oro uoste atsirastų pigių skrydžių bendrovė, prisidėjo ir Kauno miesto bei rajono savivaldybė.

Milijonams ieškoti – ne laikas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė abejojo, ar šitaip greitai pavyktų rasti papildomų pinigų. „Ką ten pusę milijono – mums ir 30 tūkst. Lt būtų dideli pinigai, kai šitoks įtemptas biudžetas“, – tikino ji.

Esą pirmiau reikėtų pasirengti programą, išsianalizuoti, kaip teisiškai galėtų savivaldybė skirti pinigų tokiam projektui. Tai gali gerokai užtrukti. 

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, kad miestai, skyrę didžiulius pinigus oro uostui, gali jų ir nesusigrąžinti. „Neneigiu galimos ekonominės naudos turizmo sektoriui, tačiau tiesioginė nauda vietos biudžetams gali būti nedidelė“, – teigė uostamiesčio vadovas.

Nėra ką veikti?

Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas suabejojo, ar milijonai galėtų pasiekti norimą efektą. Juolab kad patirtis – karti. Rudenį bandyta skraidinti žmonės į Maskvą, tačiau, pritrūkus keleivių, skrydžiai panaikinti. Panašiai nutiko ir su Švedija. Į Švediją turėjo skraidinti nedidelis 8 vietų lėktuvas. Tačiau kai per tris savaites atsirado tik 7 keleiviai ir šios krypties Palangos oro uostui teko atsisakyti.

„Kodėl čia neskrenda? Ar ne todėl, kad nėra čia ką veikti? Gal tuos milijonus investuoti tam, kad turėtume traukos objektą?“ – retoriškai klausė politikas.

Pajūrio viešbučių ir restoranų savininkai tikino, jog ši situacija labiau primena užburtą ratą: srautų nėra, nėra ir ko pasiūlyti.

„Skristi į Vilnių ir paskui tris valandas važiuoti autobusu į pajūrį – sutikime – nėra labai patrauklu“, – teigė verslininkai.

Miestų vadovai ketina kreiptis ir į vietos verslininkus, kad šie išanalizuotų galimybes ir taip pat prisidėtų prie naujų skrydžių atsiradimo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min