Joje numatomas valstybės atsparumo didinimas, šeimų politikos stiprinimas, pajamų augimas, regioninės atskirties mažinimas bei ambicingi tikslai gynybos ir energetikos srityse.
Dokumente būsimasis Ministrų kabinetas kaip pagrindinius iššūkius įvardija Rusijos agresiją ir sudrebintą tarptautinę tvarką, klimato krizę, neprognozuojamą dirbtinio intelekto plėtrą, prastėjančią demografinę situaciją bei nuolatinį pragyvenimo brangimą.
„Ieškosim balanso tarp saugumo gynybos prasme ir žmogaus saugumo užtikrinimo socialine prasme. Manau, kad tai yra du esminiai aspektai“, – žurnalistams praėjusią savaitę apie jo vadovaujamos Vyriausybės programą kalbėjo M. Sinkevičius.
Pasak socdemų vedlio, dalis programos turinio – Ingos Ruginienės Ministrų kabineto darbų tąsa.
„Vyriausybė rūpinsis visų piliečių bendruoju gėriu, vadovaudamasi solidarumo, lygybės, teisingumo ir pažangos vertybėmis“, – rašoma projekte.
Gynybos srityje žadamas finansavimas, kuris visiškai atitiktų kariuomenės poreikius ir karinį patarimą. Ypatingą dėmesį žadama skirti oro gynybos stiprinimui, apsaugai nuo bepiločių orlaivių bei Baltijos gynybos linijos vystymui.
„Skubiai įveiklinsime oro pavojaus atpažinimo ir gynybos, ypač apsaugos nuo bepiločių orlaivių, sistemą, išvystysime gyventojų perspėjimo sistemas, tęsime karinių pajėgumų modernizacijos projektus, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybos stiprinimui, Baltijos gynybos linijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui ir aprūpinimui iki 2027 metų“, – teigiama programos projekte.
Užsienio politikoje išsakomas tolesnis palaikymas prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai, numatytas siekis normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.
Vis tik naujojoje programoje kiek pakito tonas dėl Baltarusijos režimo izoliacijos. Ingos Ruginienės vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytas siekis imtis „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos ir Baltarusijos tarptautinė izoliacija“.
Tuo metu M. Sinkevičiaus kabineto programoje panašioje vietoje įrašytas pažadas imtis „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos tarptautinė izoliacija“. Minskas šioje dalyje neminimas.
Ekonomikos ir socialinėje srityje Vyriausybė žada „pažaboti kainų poveikį“ sparčiau didinant gyventojų pajamas. Numatomas nemokamas pradinukų maitinimas visose mokyklose, didesnis neformaliojo švietimo krepšelis bei parama pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms.
Taip pat žadama peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų reguliavimą, įtraukiant Vyriausybės, savivaldybių, taip pat Seimui pavaldžias įstaigas.
Mokesčių sistemoje planuojamas didžiausių pajamų progresinis apmokestinimas, o verslui žadama laikinai stabdyti dyzelinio kuro akcizo didinimą.
Infrastruktūros ir energetikos blokuose numatytas Valstybinio kelių fondo galimybių plėtimas, modernios kelių rinkliavos sistemos diegimas bei kova su energetikos įmonių manipuliavimu kainomis.
Vyriausybės programos tvirtinimas suplanuotas liepos 14 dieną. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti M. Sinkevičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas.
Jame tęsti darbą turėtų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Tuo metu finansų ministru teikiamas Taurimas Valys, vidaus reikalų – Martynas Katelynas, aplinkos – Ieva Andriulaitytė, kultūros – Lukas Alsys, o buvusi premjerė Inga Ruginienė grįžta dirbti socialinės apsaugos ir darbo ministre.
Demokratų siūlyti kandidatai Linas Kukuraitis, Kęstutis Mažeika bei Lukas Savickas atitinkamai turėtų dirbti Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijų vadovais.
Naujoji Vyriausybė formuojama po valdančiosios koalicijos pertvarkos. Dabartinė dauguma iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų turi 75 balsus Seime.
