Pagal Seime svarstomas pataisas, šį dydį siūloma kelti iki 85 procentų.
Kaip skaičiuoja Vyriausybės išvados projektą parengusi ministerija, dabar Seime svarstomoms pataisoms įgyvendinti papildomai prireiktų apie 167 mln. litų iš „Sodros“ biudžeto, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos mokant 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpas papildomai prireiktų apie 115,4 mln. litų per metus.
Siūlomą mažesnę ligos pašalpą ministerija argumentuoja tuo, jog Fiskalinės drausmės įstatymas riboja valstybės biudžeto asignavimų augimą.
Dabar už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys, ji turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpą moka „Sodra“ – iki septintos ligos dienos jos dydis yra 40 proc., o nuo aštuntosios – 80 proc. atlyginimo.
Be to, ministerija ragina nesvarstyti siūlymo didesnes išmokas mokėti daugiau uždirbantiems.
Šiuo metu pašalpos mokamos ne nuo visos algos, o tik nuo dalies, kuri neviršija 3,2 draudžiamųjų pajamų dydžio – 4762 litų. Seime svarstomos pataisos numato šią ribą pakelti iki 5 draudžiamųjų pajamų dydžių – 7440 litų, nes toks dydis galiojo iki krizės.
Anot SADM, „Sodros“ biudžeto lėšų nepakaktų įgyvendinti abiem Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektams, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas tam pakeitimui, dėl kurio ligos pašalpų dydžiai didėtų visiems gyventojams, o ne tik gaunantiems didesnes pajamas.
