Tokią išvadą trečiadienio Vyriausybės posėdyje pristatys ją parengę Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Parlamentarai siūlo, kad seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.
Vyriausybės nuomone, seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė.
„Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos – organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką“, – teigiama pateiktuose argumentuose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimo teikiamose pataisose lieka neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis.
Dar vienas argumentas, skatinantis Vyriausybę nepritarti Seimo narių projektui, – kad savarankiškų biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos modelio kūrimą, kuris „nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais„. Pernai Vyriausybė „blokavo“ panašų Seimo narių mėginimą tiesioginius seniūnų rinkimus įteisinti įstatymo pataisa.
