„Planuojame susitikimą su Valstybės kontrole, kuriame pristatysime sporto administracinių pokyčių argumentus“, – BNS raštu perduotame komentare teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.
„Naudodamiesi proga, dar kartą akcentuojame, jog Nacionalinės sporto tarybos įstatymo pakeitimai neliečia nei sportininkų, nei aukšto meistriškumo sporto finansavimo, o inicijuojami pokyčiai grindžiami šiuo metu veikiančios sistemos auditų išvadomis – jos mini tuos pačius aspektus, kaip ir Valstybės kontrolė“, – sakė jis.
Ministerija susitikimą su Valstybės kontrole planuoja surengti kitą savaitę.
BNS rašė, kad pertvarkant valdymo modelį ketinama panaikinti Nacionalinę sporto agentūrą, o jos funkcijos perduoti Nacionalinei sporto tarybai.
Pagal šį modelį valstybės biudžeto lėšų skirstymo sprendimus priimtų nevyriausybinių sporto organizacijų atstovai, dirbantys visuomeniniais pagrindais. Toks modelis, pasak Valstybės kontrolės, jau buvo kritikuotas ankstesniuose audituose dėl nepakankamai aiškios atsakomybės ir interesų konfliktų rizikų.
Dar 2013 metais atlikus finansinį auditą Kūno kultūros ir sporto departamente buvo konstatuota, jog sprendimus dėl biudžeto lėšų skyrimo turėtų priimti valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, kurių atsakomybė yra aiškiai reglamentuota teisės aktais, o galimi interesų konfliktai tinkamai suvaldomi.
Pasak G. Grybausko, ministerija siūlo kolegialų administravimo modelį, kuris identiškai veikia kitose srityse, tad negalima sakyti, kad jis yra „ydingas arba keliantis daugiau rizikų“. Taip pat, anot viceministro, nors pertvarka dažnai maišoma su sena Sporto rėmimo fondo taryba, ji veikė ne taip, kaip dabar siūlomas modelis.
„Priešingai – toks modelis, kuris yra pateiktas, sporto srityje siūlomas pirmą kartą (...) ir sprendžia platesnį ratą klausimų: Nacionalinės sporto tarybos veiklos, Europos sporto modelio nuostatų įgyvendinimo, didesnės priežiūros ir kontrolės prieš priimant ir patvirtinant sprendimus, skaidresnio projektų administravimo proceso užtikrinimo“, – BNS tikino G. Grybauskas.
Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį į planuojamos reformos terminus: Nacionalinės sporto tarybos įstatymas turėtų įsigalioti liepą, o pirmieji tarybos narių susirinkimo rinkimai organizuojami ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.
Valstybės kontrolės vertinimu, tai gali apsunkinti pasirengimą tinkamai administruoti sporto rėmimo programas.
Kaip rašė BNS, šiai pertvarkai po pateikimo gruodį pritarė Seimas, tačiau jai prieštarauja opozicija ir socialdemokratė, olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Jie sako, kad siūlomi pokyčiai sutrikdys sportininkų pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.
Seimui priėmus įstatymo projektą, Nacionalinė sporto taryba taptų biudžetine įstaiga su taryboje veikiančiais visuomeninių organizacijų atstovais, kurie sprendimus priimtų kolegialiai.
Numatyta, kad Nacionalinė sporto taryba administruotų ir finansuotų sporto ir nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus, taip pat pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu.
Projekte siūloma, kad Nacionalinės sporto tarybos narių susirinkimą sudarytų 12 narių.
24 kandidatus į šiuos narius atrinktų rinkėjai, kuriuos deleguotų Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, Lietuvos paralimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Lietuvos komandinių sporto šakų asociacija, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija – visos organizacijos deleguotų po vieną rinkėją.
Dar vieną rinkėją deleguotų aukštosios mokyklos, vykdančios sporto studijų krypties studijas.
Iš šių kandidatų švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgęs į iš sporto bendruomenės narių sudarytos patariamosios institucijos pasiūlymus, atrinktų 12 asmenų.
Nacionalinės sporto tarybos narius ketveriems metams tvirtintų Vyriausybė, Ministrų kabinetas taip pat skirtų ir tarybos pirmininką.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pagrindiniai siūlomų pokyčių tikslai – užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą ir sustiprinti sporto bendruomenės įsitraukimą į sporto valdymą.
Rengiant sporto valdymo sistemą antikorupcinių rizikų buvo įžvelgusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), į ją dėl reformos kreipėsi keliasdešimt Seimo narių.
Pakeitimai į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti Seimo pavasario sesijoje
