SADM taip pat numato išplėsti asmenų, kurie gali steigti šeimynas, sąrašą.
Prie tokių asmenų įstatyme siūloma priskirti ne tik tuos, kurie ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos steigimo vykdė teismo ar savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas globėjo arba rūpintojo pareigas, kaip buvo iki šiol.
Numatoma, kad šeimyną sudaryti galėtų ir bent trejus metus tiesiogiai su beglobiais, neįgaliais ar specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais dirbę asmenys, taip pat dirbę su socialinės rizikos šeimomis.
Šeimyną sudaryti galėtų ir bent trejus metus tiesiogiai su beglobiais, neįgaliais ar specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais dirbę asmenys, taip pat dirbę su socialinės rizikos šeimomis.
Šeimynas taip pat steigti galėtų ir aukštąjį socialinės, specialiosios pedagogikos ar psichologijos išsilavinimą turintys asmenys. Jie turėtų būti bent metus dirbę su vaikais socialinio darbo, socialinės ar specialiosios pedagogikos srityse, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, teikę vaikams psichologinę pagalbą.
Taip pat numatyta, kad būsimieji šeimynų steigėjai turėtų būti išklausę specialius globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus.
Įstatymo projekte numatoma, kad dėl šeimynų steigimo spręsti galėtų ne tik tai darančio asmens sutuoktinis, tačiau ir kartu gyvenantis pilnametis vaikas. Vaikai, sulaukę pilnametystės po šeimynos įsteigimo, turėtų iš naujo apsispręsti, ar jai toliau priklausyti.
Numatoma ir daugiau įsipareigojimų - šeimyna negalėtų nutraukti savo veiklos mažiausiai trejus metus (išskyrus mirties, ligos ar kitus ypatingus atvejus), jei būtų gavusi savivaldybės lėšas būsto remontui, rekonstrukcijai, priešingu atveju lėšas tektų grąžinti valstybei.
SADM siūlo, kad įstatymas įsigaliotų jau nuo kitų metų sausio 1-osios.
