Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2010 birželio 2d. 10:51

Ministras G.Steponavičius 15min.lt konferencijoje: po kelerių metų Lietuvos universitetas galbūt bus tarp 300 geriausiųjų (nuotraukos, video)

Gintaras Steponavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gintaras Steponavičius

Į naujienų portalo 15min.lt interneto konferenciją atvykęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius kalbėjo aktualiausiomis bent daliai Lietuvos temomis. Politikas atsakė į skaitytojų užduotus klausimus apie abitūros egzaminus, studijų reformą, mokyklų ateitį.

Skaitytojai klausė, kiek dėl reformos pagerėjo mokslo ir studijų kokybė,  kodėl toks didelis mokestis už mokslą ir ką daryti, jeigu po pusmečio studentas supranta, jog pasirinkta studijų kryptis – ne jam? Ar pats G.Steponavičius dabar įstotų į universitetą ir ar užtektų jo egzaminų rezultatų patekti į nemokamas studijas?  Kaip pats ministras „suktųsi“ dabar, jei būtų studentas? 

Kodėl per abitūros egzaminus kai kurie moksleiviai pasijunta žlugdomi? Kas turi atsakyti už moksleivių saugumą mokyklose? Kodėl 2012 metais Lietuvoje nebeliks vidurinių mokyklų? Į šiuos ir kitus klausimus švietimo ir mokslo ministras atsakė tiesioginėje 15min.lt interneto konferencijoje. 

– Kaip baigėsi tam moksleiviui, kurį pagavo per egzaminą su mobiliuoju telefonu? (Domas)

– Ne aš jį gaudžiau, o tie, kas prižiūri egzaminus, ir jis buvo pašalintas iš egzamino. Privalomojo lietuvių kalbos egzamino, mokyklinio, jis bus neišlaikęs. Abejoju, ar perlaikymas galės būti įskaitytas kaip jo neteisėtas elgesys naudojantis mobiliuoju telefonu.

– Turiu informacijos iš vienos abiturientės, kad galbūt buvo paviešintos dailės egzamino užduotys. Negaliu garantuoti šios informacijos patikimumo, tačiau ar tai galėtų būti tiesa? Vis dėlto abiturientų nepasitikėjimas egzaminų užduočių slaptumo užtikrinimu rodo, kad ši sistema, galimas daiktas, tobulintina. (Rugilė)

– 2006 metais buvo itin liūdna situacija, kada buvo  plataus masto nesąžiningumas. Iš to pasimokėme, nuo to laiko kasmet skiriama ne tik papildomų lėšų, bet yra ir kitų sprendimų, leidžiančių minimizuoti šį faktorių per egzaminus. Šiais metais įsigyta įranga už europines lėšas, leidžianti visą procesą atriboti nuo žmogiškųjų faktorių. Pripažįstu, kad rizikos nedidelė dalelė yra, bet Egzaminų centras dirba su policija ir, jei yra signalas, mes lauktume informacijos ir reaguotume.

VIDEO: 15min.lt konferencijoje ministras Steponavičius

– Kodėl Lietuvoje esant tokiam skurdui ir nedarbui mokestis už studijas yra toks didelis kaip išsivysčiusiose, turtingose valstybėse? (Vardenis Pavardenis)

– Pirma, nemokamai studijuojančių žmonių skaičius yra didesnis nei ES vidurkis. Palyginti su 2008 metais, mes sugebėjome užtikrinti didesnį valstybės finansuojamų studentų skaičių nei anksčiau. Mums rūpi motyvuoti žmonės. Kita vertus, aukštasis mokslas turi savo vertę ir natūralu, kad tų, kurių rezultatai yra prastesni nei vidutiniški, prisidėjimas taip pat turi būti deramas, – tam, kad su finansavimu galėtume išlaikyti mokslą.

– Dabar Lietuvoje yra apie 15 aukštųjų mokyklų. Prakeiktu sovietmečiu buvo 4–5. Jų programų lygis lygus gerai sovietinei „profkei“, jos išduoda už pinigus diplomus turtingųjų vaikams, todėl VU vos telpa tūkstančio aukštųjų aukcione. Ar nemano ponas ministras uždaryti 10 tų „profkių“ ir palikti 4–5 universitetus, tikrai dirbančius be kyšių. Siūlau atrinkti, ką uždaryti, pagal rektorių namų prabangumą. Ministre, sėkmės. (Justas)

– Racijos klausime yra. Čia ne tik klausimas, bet ir siūlymas, bet su aukštojo mokslo reforma konsolidacija prasidėjo. Palyginti su praėjusias metais, aukštųjų mokyklų skaičius yra sumažėjęs trimis. Dar du universitetai yra pareiškę norą jungtis, tai yra finansuojama ir europinėmis lėšomis. taip pat džiugu pridurti, kad jungiasi ne tik aukštosios mokyklos, bet matome ir beprecedentį atvejį  aukštosiose mokyklose – uždaromi ar jungiami fakultetai, katedros. Dabar yra tinkamas momentas atlikti namų darbus universitetams. Nesutikčiau su vienu aspektu, kad turtingieji gali gauti diplomus. Daugiau kaip pusė stojančiųjų gauna nemokamas studijas, jie įstoja pagal egzaminų rezultatus. Esminis reformos skirtumas yra tas, kad jauni motyvuoti žmonės gali stoti į tas programas, kurios yra geriausios. Turime ir gerų programų: medicinos, teisės, vadybos, kitų.

– Laba diena, kodėl aukštosios mokyklos su stipendijų fondu išdarinėja, ką tik nori? Studentai negauna stipendijų, o atlyginimai ir premijos didinamos. (Raselė Indrašienė)

– Pripažįstu, tokių faktų pasitaikė. Gavę tokią informaciją reagavome nurodydami, kad stipendijoms skirtos lėšos gali būti naudojamos tik stipendijoms. Yra tokių mokyklų, kur laikinai mažinami stipendijų fondai, bet manau, kad tokia praktika nėra gera. Skatinamųjų stipendijų lėšos turi būti išmokamos studentams. Tai yra svarbus svertas mokytis geriau, nesirūpinti išgyvenimo lėšomis. Skatinimo stipendijos yra atskirtos nuo socialinių. Jei esi našlaitis arba žmogus su negalia, gali gauti socialinę stipendiją. Per pastaruosius dvejus metus lėšos stipendijoms nebuvo karpomos.

– Laba diena, mokslo reformai gerinti reikalingas didesnis skaidrumas universitetuose. Kai kurie dėstytojai pažymius rašo tokiu principu: kas pirmesnis paprašo 10, tam pasiseka, o kas nespėjo, tenkinasi 9 arba 8. Kai kurie dalykai net nėra dėstomi, paskaitų metu vyksta pokalbiai apie nieką, o per egzaminus  – pažymių dalybos. Apie kaupiamąjį balą iš vis nėra ką kalbėti, nei laboratorinių, nei seminarų nėra. Kaip dažnai, pavyzdžiui, VDU, yra tikrinamas dėstytojų darbas? Kaupiamieji balai? Ar yra numatyta įrengti filmavimo kameras auditorijose, kad užtikrintų dėstymo kokybę, sąžiningus atsiskaitymus per egzaminus? (Laura)

– Nežinau, ar dėstytojai turėtų būti filmuojami. Manau, turėtų atsirasti vidiniai kontrolės mechanizmai aukštojoje mokykloje. Norėčiau, kad studentų reiklumas būtų kuo didesnis, kad klausimai būtų keliami tiek vertinimo, tiek studijų proceso metu. Jei tai yra gaunama, reaguojame ir mes, ir gana principingai.

Pasibėdavojimas yra geras dalykas, kartais gauname signalų apie plagijavimą, darbų už pinigus rašymą – tai perduodame arba policijai, arba informuojame rektorių. Manau, kad man, kaip ministrui,  taip pat kitoms teisėsaugos institucijoms tokių įsikišimų reikėtų daryti kuo mažiau. Nepakantumas tam turėtų kilti iš pačių aukštųjų mokyklų.

Noriu priminti, kad paskutiniai tyrimai rodo, jog 1,5-2 kartus daugiau uždirba aukštąjį mokslą turintys žmonės nei jo neturintys.– Gerbiamasis Gintarai, ar norėtumėte dabar būti studentas, kurio abu tėvai neteko darbo, o tu jau trečiame kurse, už mokslą susimokėti nebegali padėti niekas (mokslas pagal LR Konstituciją – nemokamas), pačiam darbo rasti neįmanoma, visokios lengvatos jaunimui dirbti – tik popieriuje. Ką darytumėte pats tokioje situacijoje? (Arnoldas Platelis)

– Logiškai suprantu, bet studijuočiau bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo šeimos padėties ar situacijos už lango. Noriu priminti, kad nemokamas mokslas yra garantuojamas. Be to, noriu priminti, kad naujausi tyrimai rodo, jog 1,5–2 kartus daugiau uždirba aukštąjį mokslą turintys žmonės nei jo neturintys.

– Tarkim, dabar tektų stoti visų „gerbiamam“ ponui G.Steponavičiui į universitetą, ar užtektų jo egzaminų rezultatų į nemokamas studijas? (Erbis)

– Ten, kur aš siekiau stoti ir ruošiausi tam bent kelerius metus mokykloje, užtektų. Nebuvau „lūzeris“, nors nebuvau ir kalikas, pirmūnas. Skirtingoms studijų programoms yra taikomi skirtingi priėmimo balai, nes vietos skirtingoms specialybėms yra atskirai dėliojamos. Reikia iš anksto žiūrėti, ką nori studijuoti, gerai tam pasiruošti ir, manau, stresas virs gerais rezultatais per egzaminus bei nemokamu mokslu.

– Kaip kinta studentų dinamika? Kiek procentų auga stojimas į aukštąsias mokyklas ES šalyse?  Kokį stojimo procentą prognozuojate 2012–2014 metais Lietuvoje ir ES universitetuose? (Mindaugas Kalkys)

– Tiek visame pasaulyje, Europoje, tiek Lietuvoje studijos tapo masinės. Pernai buvo 210 tūkst. studentų, šįmet jų yra 200 tūkst. Dėl demografinės duobės matome tendenciją, kad šis skaičius mažės. Bėda ta, kad vieno studento finansavimas vilkosi pabaigoje, buvome ketvirti nuo galo (Europoje) ir padidinome jį daugiau negu dvigubai – tai leidžia universitetams ir geresnių dėstytojų prisitraukti, ir esamiems mokėti didesnes algas. Mūsų rūpestis yra stiprinti universitetų tarptautiškumą, pritraukti studentų iš užsienio.

– Pateikite argumentų, įrodančių, kad pirmakursiai, susimokėję tokius milžiniškus pinigus už studijas, gavo kokybiškesnes paslaugas. Gal jų sąskaita bus siekiama ateities kokybės, nes studijų procesui trūksta informacinių ir komunikacinių technologijų, dėstytojų kompetentingumo, knygų, pinigų remontui?..  (Vardenis Pavardenis)

– Tai tiesa ir racijos matau, bet visų pirma jaunas žmogus rinkdamasis studijas turi gebėti rinktis savo galva, o ne stoti ir mokėti pinigus „bile kur“. Atleiskite, ne dėl diplomų mes norime matyti jaunus žmones aukštosiose mokyklose, o norime matyti suvokiančius, ko jie siekia. Mes kuriame tokią sistemą, kuri skatintų tai, kad jei įstoji už savo pinigus, turi būti reiklus dėstytojams, kokybei. Iš apačios spaudimas kokybei turi būti didelis. Su didesniais pinigais mes skatiname mokyklas dirbti geriau, bet spaudimas turi būti ir iš apačios.

– Ar žinote konkurencingiausius universitetus, kurie šiuo metu smarkiai nurungia Lietuvos aukštąsias mokyklas? (Danijos, Jungtinės Karalystės) (Mindaugas Kalkys)

– Ne tik žinau, bet ir esu juos išmėginęs – Kopenhagoje studijavau, Birminhame... Galėčiau sakyti, kad prasidėjus procesams Lietuvoje, po kelerių metų 500-tuke turėsime bent vieną du universitetus, gal jų bus net 300-tuke. Ir Vakaruose yra aibė vidutiniškų ar prastos kokybės universitetų. Kaip ir Lietuvoje, yra pasaulinio masto studijų programų. Jeigu vertintume visumą, po 3–4 metų tikiuosi kokybinio virsmo ir čia.

– Norėčiau ministro G.Steponavičiaus paklausti: kodėl pagal dabartinę tvarką studentas, įstojęs į nemokamą vietą, būna saugus nemokamo mokslo atžvilgiu 2 metus? Kodėl negalima to daryti kas pusmetį? Juk į nemokamą vietą įstojęs studentas dažnai nustoja stengtis, o įstoję į mokamą vietą taip pat, nes per artimiausius 2 metus niekas studijų kainos atžvilgiu nepasikeis, svarbiausia – baigti be skolų. Mano nuomone, jei rotacija vyktų kas pusmetį, pastangos mokytis būtų daug didesnės. (Laura)

– Toks buvo priimtas kompromisas Seime balsuojant dėl įstatymo, bet rotacija kas semestrą irgi tam tikra yra, tarkime, jei žmogus įstoja mokytis nemokamai, po semestro gali iškristi, jei neišlaiko egzaminų. Kai kokybė bus pertvarkyta, bus galima kalbėti ir apie trumpesnį laikotarpį. Gal tai bus ne semestras, gal metai. Turime temą, prie kurios dar grįšime.

– Kiek laiko tam reikėtų?

– 4 metų. Vertinant, kad finansavimas susijęs  tik su naujai įstojusiais studentais, ši sistema per tokį laikotarpį būtų visiškai pasikeitusi. Bet neatmetu, kad kompromisų gali būti ir rudenį, po dvejų reformos metų.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Gintaras Steponavičius
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gintaras Steponavičius
– Mano vaikas įstojo su krepšeliu į Vilniaus dailės akademiją, tačiau mokslai sekasi ne itin gerai. Dėstytojai sako, jog jo darbams trūksta konceptualumo ir filosofijos. Aš suprantu, kad studijuojant menus reikia turėti papildomų savybių, ir manau, jog reikalavimas turėti konceptualumo ir filosofijos pajautą visiškai pagrįstas. Tikiu, kad mano vaikas neturi tos pajautos, kadangi jis pats sako, jog nesupranta, ko iš jo reikalaujama, yra sutrikęs. Mes gyvename kartu ir matau, kiek daug dedama pastangų. Dėstytojai sako, kad pajauta gali atsirasti po metų ar dvejų. Bėda ta, jei pasirodys, jog dėl konceptualumo ir filosofijos pajautos nebuvimo jis negali toliau studijuoti. Pagal sutartį jis tampa skolingas valstybei už mokslus pirmame kurse apie 10 tūkst. Lt. O jei galutinai paaiškės tik po metų, kad tos pajautos visiškai nėra, tai skola bus apie 20 tūkst. Lt Anksčiau jis yra tapęs tarptautinio konkurso laureatu JAV, per abitūros egzaminus iš dailės gavo aukščiausią įvertinimą, todėl galėjo ir apsirikti vertindamas savo gebėjimą studijuoti menus.

Dėl šios situacijos aš turiu kelis klausimus. Ar bus mano vaikui iškelta baudžiamoji byla, jei jis negalės tęsti studijų dėl įgimtų duomenų trūkumo menams ir nesugebės sumokėti tų pinigų valstybei? (2) Kas turės atsakyti už tai, kad buvo leista studijuoti žmogui menus ir dar su krepšeliu, kuris neturi tam duomenų? (3) Kaip būtų su ta skola, jei jis išvažiuotų tęsti studijas D.Britanijoje (ten jis gali gauti stipendiją)? (Mama)

– Klausimas individualus ir mano siūlymas būtų sprendimus priimti kuo greičiau ir neleisti situacijai gilėti. Pirmas – galbūt kalbant apie menus subjektyvumo kriterijus didelis, tad galbūt reikėtų persinešti krepšelį į kitą vietą, perlaikant kai kuriuos egzaminus. Aš matyčiau siūlymą keisti studijų programą į negiminingą. Šį laišką pasiimsiu asmeniškai ir atsakysime detaliau.

– Laba diena, norėjau paklausti, ar galima imti akademines atostogas baigus kursą, tačiau po pusmečio jas nutraukti ir grįžti į jau praeito kurso 2 semestrą? Ar dėl to galiu prarasti valstybes finansuojamą vietą? Ar grįžus po akademinių atostogų finansavimo pobūdis išlieka toks pats? Skolų neturiu, sesiją išlaikiau, įstojau 2009 metais. (Eglė)

– Šias tvarkas nusistato aukštosios mokyklos. Jei būtų laiškas su adresatu, pažiūrėtume detaliau.

– Norėčiau švietimo ir mokslo ministro paklausti, kokios dar ateity numatomos studijų reformos ir kaip žadama skatinti studentus už gerą mokymąsi. Ačiū. (Marciuz)

– Reforma tęsis 4 metus ir mūsų tikslas yra sutelkti ir valstybės, ir papildomų europinių pinigų. Kuo aukštesnėje pakopoje studentai finansuojami, tuo didesnės galimybės per įvairius tarptautinius projektus dalyvauti įvairiuose finansavimuose, kitose programose... Naujovės bus tokios, kad didės mobilumas studentų, bus galimybė per „Erasmus“ ar kitas programas paskatinti geriausius studentus, leidžiant studijuoti užsienyje. Taip pat atsiras daugiau studijų programų anglų kalba, bus išduodami dvigubi diplomai. Manau, kad bus vykdomi kokybine prasme svarbūs sprendimai, t. y. Lietuvos universitetas X pasirašo su užsienio universitetu Y sutartį ir išduoda bendrą diplomą. Pvz., VGTU, KTU į Vokietiją žvalgosi, kur yra giminingų studijų programų.  Mes sau keliame iššūkį Lietuvos mastu turėti apie 10 proc. studentų ne iš Lietuvos.

– Kokios stadijos yra Lietuvos virtualaus universiteto programa? Ką ŠMM toliau planuoja daryti su ja? (Igor Gubaidulin)

– Žinau, kad pastangų, kaip stiprinti šį projektą, dedama, tačiau ir vėl neturiu tikslių duomenų, kurioje vietoje mes šiuo metu esame.

– Norėtume ministro paklausti, ar dar ilgai bus žlugdomi abiturientai egzaminų metu. Kur teisybė, jeigu mokinys, kuris mokosi 12 metų dešimtukais, valstybinio lietuvių kalbos egzamino metu panikuoja, nes jam nepalikta jokia galimybė rinktis? Šiemet egzamine pateikti visi autoriai modernistai, o kur lietuvių klasika? Kodėl deklaruojama, kad egzamine bus tik programiniai kūriniai? O atsitiko taip, kad J.Savickio kūrinys visiškai ne programinis. Abiturientas per egzaminą privalėjo susipažinti (perskaityti) kūrinį, o tik vėliau rašyti. Kaip bus vertinami abiturientai, kurie pasirinko rašyti kūrinį, kurio išvis nėra programoje? Tai kam tos programos? Kodėl mokytojas lieka atsakingas, jeigu apie šį kūrinį nesimokyta? (Abiturientės mama)

Deja, bet kalimo kultūra vis dar užima per didelę vietą.– Nesu turinio specialistas, reikalavimus nustato įslaptinti ekspertai iš tų pačių pedagogų būrio, jie žino, kokie yra reikalavimai, ugdymo turinys. Jie turi koreliuoti, atsispindėti per egzaminų užduotis. Jei tokių atsiliepimų bus, turėtų būti reaguojama. Bet šiuo atveju tikrai nėra noro nei eksperimentuoti, nei stresą kam varyti.  Kartu aš visiškai pripažįstu, kad bet kuris egzaminas normaliam žmogui yra stresas. Deja, bet kalimo kultūra vis dar užima per didelę vietą...

– Kodėl iš mokyklų išstumiama prancūzų kalba, o rusų kalba pradeda užimti pirmą vietą? Norime konkretaus atsakymo ir be išvedžiojimų. (Raselė Indrašienė)

Rusų kalba pirmos vietos neužima. Daugiau nei 90 proc. mokosi anglų kalbos, mano noras yra matyti įvairovę pasirenkant antrąją užsienio kalbą, ypač išsaugant tas mokyklas, kurios turėjo sustiprintą prancūzų, vokiečių kryptį. Viešoji raiška ir erdvė, kur vyrauja rusiška kultūra, neretai lemia šį pasirinkimą.

– Gerb. ministre, norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę apie mokytojų senjorų darbo trukmę mokykloje. Sutinku, kad toks mokytojas turi didesnę pedagoginę, dalykinę patirtį, bet ar mokiniui tik to  reikia? Gal jau yra numatyta paankstinti mokytojų  išleidimą  į pensiją? (Regina Zdramienė)

Klausimas aktualus ir dėl to, kad valstybės mastu mes diskutuojame apie pensinio amžiaus ilginimą. Ir Vyriausybės programoje esame numatę galimybes leisti anksčiau išeiti į pensiją pedagogams. Kovą pradėjo dirbti mūsų inicijuota darbo grupė, kuri iki rudens ankstesnio išėjimo į pensiją pedagogams išvadas turi paruošti, pasverti, kiek valstybei tai kainuotų, kitus faktorius nustatyti. Galimybių, variantų tikrai pateiksime. Be to, reikia įgyvedinti pokyčius, kad būtų, kas ateina pakeisti senjorų.

– Ar yra numatytas stažas, kada bus pedagogai išleidžiami į pensiją?

Klausimas ankstyvas, nes šiuo metu šie klausimai dar svarstomi, kaip ir visa „Sodros“ reforma.

– Norėčiau paklausti, koks likimas tų mokytojų, kurie dirba neformaliame švietime, bet neturi pedagogo kvalifikacijos. Turiu universitetinį išsilavinimą, kur esu išklausęs 256 valandas psichologijos, pedagogikos bei dalyko didaktikos paskaitų, rašęs pedagoginius kursinius darbus, atlikęs apie 9 mėn. praktikos. Esu mokytojas metodininkas, dirbu muzikos mokykloje 20 metų, tobulinau įgūdžius seminaruose, paskaitose. Ar reikia papildomai dar kur nors mokytis norint toliau dirbti pedagoginį darbą? Dėkoju už atsakymą. (Darius)

– Neformaliojo ugdymo įstaigų atžvilgiu turėčiau pasitikslinti. Pernai buvo pakeisti įstatymai ir nenumatyta galimybė dirbti mokytojais be aukštojo mokslo. Bet dėl neformaliųjų pedagogų – gal kalbama apie darbą meno ar muzikos mokyklose. Reikėtų pasitikslinti.

– Ar žadama Lietuvoje leisti  mokytis moksleiviams  pagal  „home schooling“ programas? (N.Riabinina)

– Mokymo namuose koncepcija, mano žiniomis, yra ir pasiūlymai juda į priekį. Šią temą mes turime susiformulavę. Dėl netradicinio ugdymo plačiąja prasme skatinimo mes darome veiksmus tiek valstybiniu požiūriu, tiek kitais būdais. Yra ir gerų patirčių pasaulyje, kuriomis galėtume remtis ir ateityje.

– Asmeniškai man nepatinka Švietimo įstatymo punktas, kuris teigia, kad „mokytojas privalo garantuoti mokinių saugumą“. Aš esu įsitikinęs, kad mokinio saugumas ugdymo proceso metu priklauso ne tik nuo mokytojo, bet ir nuo paties mokinio elgesio, todėl siūlau tokią formuluotę: „Mokytojas privalo garantuoti savo galimybių ribose mokiniams saugių ugdymosi sąlygų sudarymą.“ Kaip apie tai manote Jūs? (Antanas Banys)

– Jei tokia formuluotė bus persiųsta ir šiuo metu Seime svarstomoms pataisoms, mes pažiūrėsime, ar išeitų tai pridėti. Mano požiūris sutampa su mokytojo. Turi būti atsakomybės deramas padalijimas tarp visų proceso dalyvių, įskaitant vaikų bei tėvų įsipareigojimus. Smurto, patyčių iššūkius ir nelengvas situacijas mokytojams suprantu, – būna, kad du vaikai gali išsiūbuoti visą klasę... Svarstytume griežtinti ir tėvų atsakomybę.

– Kodėl mūsų vaikai yra priversti mokytis gausiose klasėse ir darželių grupėse? Ar taip užtikrinama ugdymo kokybė, ar vaikui galima skirti pakankamai dėmesio?  (Vardenis Pavardenis)

– Yra tikrai gausių ir perpildytų klasių, bet yra ir apytuščių. Daug priklauso nuo to, kaip savivaldybės tvarko tinklą. Antra, mokyklų finansavimas priklauso nuo vaikų skaičiaus. Atrodytų, kelių vaikų per mažas skaičius neleidžia suformuoti klasės ir tenka jas jungti, bet su ekonomikos augimu tikimės užtikrinti ir mažesnių klasių komplektus. Vidutiniškai pagal vaikų skaičių vienam mokytojui šiuo metu tenka 14 vaikų – tai žemiau nei Europos vidurkis, kuris yra 18–20.

– Kuo pakenkė Lietuvos moksleiviams vidurinės mokyklos, kad nuo 2012 metų jų nebeliks?(Angelė)

Nei pakenkė, nei kitaip – vietoj vidurinių atsiranda gimnazijos, kurios miestuose bus keturmetės, o kaimuose gali būti ir „ilgosios“ – nuo 1 iki 12 klasės. Tai leidžia geriau užtikrinti vyresnėse klasėse vaikų parengimą, sutelkti mokytojus dirbti su tam tikrais moksleiviais. Ir kabinetų įrengimas yra kitoks nei pradinėse klasėse. Minint ir saugumo aspektus, saugiau yra toje mokykloje, kur yra panašaus amžiaus vaikai.

– Kada bus priimtas naujas švietimo įstatymas? (Angelė)

– Iki liepos 1 dienos. Kartu noriu pasakyti, kad šie pakeitimai nėra visa apimantys. Kita dalis yra susijusi su apskričių pertvarka.

– Kaip žinoma, Švietimo įstatymo projekte numatyta, kad po 2012 metų populiariausio ir daugumai priimtiniausio mokyklos tipo – vidurinių mokyklų – neliks. Švietimo ministerija sutinka padaryti keletą išimčių gimnazijoms leisti formuoti pirmas ar penktas klases, kai mokykla yra vienintelė kaimo vietovėje ar miesto pakraštyje, arba kai mokykla turi ilgametes mokymo tradicijas ir gerus pasiekimus tam tikroje specializuotoje ugdymo pakraipoje (muzikos, menų, sporto, etnokultūros, klasikinių kalbų ir pan.), arba kai ji yra konfesinė (valstybės pripažintų tradicinių konfesijų). Ar sutinkate, kad mokyklos tipo pasirinkimui didžiausią įtaką turi turėti tėvai, kurie ne tik moka mokesčius, bet ir yra atsakingi už vaikų auklėjimą? Jei sutinkate, ar žadate pasiūlyti atitinkamas švietimo įstatymo pataisas, kad bendruomenei pageidaujant būtų vykdomas tęstinis mokslas? (Audrius)

– Šis klausimas yra iš Kauno. Su aktyviais tėvais iš Kauno ne sykį diskutavome. Džiaugiuosi tėvų iniciatyva, bet noriu pasakyti ir tai, kad mums rūpi kokybė bei vaikų pasiekimų rezultatai. Problema yra mokyklų komplektavimas – kai šalia yra gimnazija, o norima išlaikyti vidurinę, po metų dvejų nė vienai vaikų neužteks.

– Gerb. ministre, esu mokytoja iš Vievio pradinės mokyklos. Nuo 2007 m. mūsų mokykloje konfliktas veja konfliktą, vyksta tyrimai, nagrinėjami skundai. Dalis kolektyvo mano, kad tai mokyklos vadovo negebėjimas darniai dirbti ir vadovauti. Gal būtų galimybė, kad mokyklos vadovas ateitų valdyti ne amžinai (kaip Leninas), bet nustatytam laikui, po kurio pasitikrintų kolektyvo pasitikėjimą? (Vyr. mokytoja, Švietimo ir mokslo ministerijos konsultantė Genė Vilkelienė)

– Vadovų kaita, ypač kai ji yra natūrali ir remiasi gebėjimu dirbti, yra svarbus aspektas. Manau, net ir nesant kadencijų įtvirtinimui minimoje mokykloje turbūt reikėtų inicijuoti tokį procesą.

– Mokytojai, ypač dirbantys nedidelėse mokyklose, labai daug laiko sugaišta besirengdami pamokoms: rašydami ilgalaikius planus, savarankiško darbo bei kontrolines užduotis. Praktiškai viską, ko reikia pamokoms, galima rasti internete, bet skirtingose vietose, informacija nepatikrinta, o tai pareikalauja didelių laiko sąnaudų. Šiais argumentais remdamasiss aš siūlau, ministerijai kuruojant, įtraukiant Švietimo plėtotės centrą, įkurti švietimo centrų periferijoje, į darbą įtraukiant pačius mokytojus, sukurti kiekvienam dalykui interneto svetainę, kurioje mokytojas rastų visko, ko jam reikia per pamoką: kontrolinių darbų, skiriamų baigus temą, užduočių ir vertinimo instrukcijas. Tai garantuotų vertinimo objektyvumą, sudarytų sąlygas, jeigu būtų įvesta užduočių atlikimo kontrolė, iš rezultatų spręsti apie mokytojo ar net mokyklos darbą, realus taptų atlyginimo žirklių taikymas. (Antanas Banys)

– Geras klausimas, dalykiškas. Popierių „ravėjimo“ iš mokyklų darbus esame pradėję, darome tai sistemiškai. Į pagalbą mokytojui turi ateiti duomenų bazės, kur jie galėtų naudotis ruošiniais. Ar tai būtų internetiniai puslapiai, ar duomenų bazės – diskusijų klausimas. Tokių iniciatyvų yra ir dabar – pavyzdžiui, neseniai startavo tinklalapis Ikimokyklinis.lt, kur pateikiama informacija apie ikimokyklinį mokymą. Raginčiau ir šį mokytoją nebijoti gyventi be popierių.

– Jūs galbūt žinote, kad daugelis kaimo mokyklų mokytojų yra iš miesto ir kiekvieną dieną važinėja į darbą. Trumpas pavyzdys. Mokytojas, dirbantis Vilniaus rajone, iki autobusų stoties važiuoja ir sumoka 2 Lt, iki savo darbo vietos – 3,60 Lt. Taip per dieną sumoka 11,20 Lt. Per savaitę mokytojas vien kelionei išleidžia 56 Lt, per mėnesį, sakykime, 200 Lt. Manau, kad nuimti šiuos pinigus nuo algos tikrai yra sunku (juk ir ta alga ne iš pačių didžiausių). Taigi Jums klausimas: ar valstybė galvoja, ką daryti, kad kaime galėtų dirbti mokytojai? Ar Jums neatrodo, kad kelionės klausimus kažkaip reikėtų spręsti? Su pagarba. (Valdas)

– Atrodo. Jis buvo gerymečiu ir išspręstas, buvo numatytos tikslinės lėšos mokytojams pavėžėti į ir iš darbo. Deja, pernai šios pagalbos buvo atsisakyta. Ar prie to grįšime, gal yra ankstyvas klausimas, bet matyčiau tikslingą sprendimą didinti mokytojams atlyginimus atsigavus ekonomikai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Teisininkai apie Eligijaus Masiulio „paskolos“ legalizavimą: „Tai dar nieko nereiškia“

24sek

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai: mylimiausią žaidėją nulemia plaukų spalva ir kodėl trečia vieta geriau už auksą

Pasaulis kišenėje

Naujutėlaitis milžinas už 625 milijonus: į Klaipėdą atplaukė ką tik pakrikštytas kruizinis laivas

24sek

NBA komandos vadovas: kodėl „Raptors“ neišmainys Jono Valančiūno?

Aktualu

Papiktino užtvertas Kauno klinikų vaistinės įėjimas neįgaliesiems: įrengia ir nenaudoja?

Vardai

Pirmagimio besilaukianti Greta Lebedeva: „Svajojam apie du ar tris vaikučius, kaip Dievas duos“

Pasaulis kišenėje

Turkiškų atostogų prisiminimai: kaip namuose pasigaminti tikrą kebabą

Vardai

Karališkų vestuvių svečiai „eBay“ aukcione parduoda šventėje gautas dovanas: kaina kyla tūkstančiais

Aktualu

Dėl barnio išlaipinęs keleivį, vairuotojas su „VW Passat“ netrukus rėžėsi į medį

22 kartus į Everestą užkopęs nepalietis pagerino savo paties pasiektą pasaulio rekordą

Aktualu

Premjeras Saulius Skvernelis apie galimus konkurentus: „Tegul pasinervina“

Gyvenimas

Trenerė A.Pakalenkaitė: „Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių priauga po 6–20 kg per kelis mėnesius?“

Klajokliai elnių augintojai Mongolijoje siekia išsaugoti tradicijas

Maistas

„100 tortų Lietuvai“: „Holigans“ trispalvis datulių ir anakardžių tortas

Mokslas.IT

„Xiaomi Mi“ robotas siurblys: kaip kinai išvalė grindis ir nušluostė nosis

Vardai

Seserys Puzaraitės ir Katažina: ar jos išdrįsta pasirodyti mieste be jokio makiažo?

Kurios įmonės indėlis Kauno miesto gerovei svarbiausias?

Vardai

Minint teroro atakos Mančesteryje metines Ariana Grande pasidalino jautria žinute

Verslas

LRT tarybos pirmininku išrinktas Liudvikas Gadeikis

15min tema Verslas

Sulieknėk, keliauk, atsinaujink, pirk – asmenines reklamas jau galima užčiaupti

Naujienos

Aktualu

Teisininkai apie Eligijaus Masiulio „paskolos“ legalizavimą: „Tai dar nieko nereiškia“

24sek

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai: mylimiausią žaidėją nulemia plaukų spalva ir kodėl trečia vieta geriau už auksą

Pasaulis kišenėje

Naujutėlaitis milžinas už 625 milijonus: į Klaipėdą atplaukė ką tik pakrikštytas kruizinis laivas

Verslas

Teismas atidėjo sprendimo dėl taikos sutarties su „Danpower“ paskelbimą

24sek

NBA komandos vadovas: kodėl „Raptors“ neišmainys Jono Valančiūno?

Aktualu

Papiktino užtvertas Kauno klinikų vaistinės įėjimas neįgaliesiems: įrengia ir nenaudoja?

Vardai

Pirmagimio besilaukianti Greta Lebedeva: „Svajojam apie du ar tris vaikučius, kaip Dievas duos“

Pasaulis kišenėje

Turkiškų atostogų prisiminimai: kaip namuose pasigaminti tikrą kebabą

Vardai

Karališkų vestuvių svečiai „eBay“ aukcione parduoda šventėje gautas dovanas: kaina kyla tūkstančiais

22 kartus į Everestą užkopęs nepalietis pagerino savo paties pasiektą pasaulio rekordą

Aktualu

Dėl barnio išlaipinęs keleivį, vairuotojas su „VW Passat“ netrukus rėžėsi į medį

Gyvenimas

8 kasdieniai įpročiai, kurie padės dietos rezultatais džiaugtis ilgiau

Klajokliai elnių augintojai Mongolijoje siekia išsaugoti tradicijas

Gyvenimas

Trenerė A.Pakalenkaitė: „Jei figūrą paveldime, kodėl tiek daug žmonių priauga po 6–20 kg per kelis mėnesius?“

Maistas

„100 tortų Lietuvai“: „Holigans“ trispalvis datulių ir anakardžių tortas

Mokslas.IT

„Xiaomi Mi“ robotas siurblys: kaip kinai išvalė grindis ir nušluostė nosis

Vardai

Seserys Puzaraitės ir Katažina: ar jos išdrįsta pasirodyti mieste be jokio makiažo?

Verslas

LRT steigs žurnalistinių tyrimų padalinį, svarsto keisti „LRT Kultūros“ pavadinimą,

Kurios įmonės indėlis Kauno miesto gerovei svarbiausias?

Aktualu

ES ruošiasi pratęsti sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min