Sekite 15min Google
„Šiandien ryte man buvo pateikta informacija apie ryte Lietuvoje buvusį galimai oro erdvės pažeidimą. Ta informacija manęs netenkino, ji neatsako į visus klausimus, klausimų tikrai liko“, – žurnalistams pirmadienį sakė R.Kaunas.
„Paprašiau sudaryti ekspertų darbo grupę, į kurią įeina tiek viceministras, kuruojantis tą darbo grupę, tiek Generalinės inspekcijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, kad iki rytojaus vakaro būtų pateikta analizė, chronologija, kas vyko konkrečiai, kaip vyko, kodėl buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai“, – teigė jis.
Pasak jo, darbo grupės išvados parodys, ar reikia tobulinti reakcijos į galimas oro grėsmes algoritmą, kaip konkrečiai tai keisti.
Ministras pabrėžė, jog labiausiai klausimų kyla dėl sekmadienį Lietuvos teritoriją kirtusio objekto skrydžio laiko ir trajektorijos.
„Orlaivis įveikė per keliasdešimt minučių, tai man kilo tikrai abejonė, kad tai yra įmanoma. Toliau, be abejo, žmonės skambino 112, pranešinėjo girdintys skrendančio drono garsą, tai turi būti sutikslinta su radarų duomenimis, kadangi fiksavimas irgi vyko“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, sekmadienį 4.05 val. ryto karinių oro pajėgų radarai ties Varėna fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį patekusį objektą. Tikėtina, jis atskrido iš Baltarusijos.
Ministras teigė, jog pirminė informacija, kad objektas į Lietuvą atskrido iš Baltarusijos ir išskrido į Rusiją, šiuo metu nesikeičia, tačiau, jo teigimu, šias aplinkybes dar reikia patikslinti.
Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad sprendimų priėmėjai informuoti laiku, tuo metu gyventojų nutarta netrukdyti, atsižvelgiant į objekto skrydžio trajektoriją ir įvykio laiką.
Tuo metu sekmadienį popiet kelių regionų, įskaitant Vilniaus miesto, gyventojai sulaukė pranešimo apie galimą oro pavojų, buvo paraginta nusimatyti saugią vietą. Vėliau pranešimas atšauktas, nustatyta, kad radarai fiksavo paukščių būrį.
Savo ruožtu R.Kaunas aiškino, jog radarai gali fiksuoti ne tik orlaivius, bet ir paukščių būrius ar meteorologinius reiškinius, todėl vien radaro atspindžio nepakanka objektui identifikuoti.
Anot jo, vertinant grėsmę papildomai buvo atsižvelgiama į sienos kirtimo faktą, objekto greitį ir aukštį, gyventojų bei pasieniečių pranešimus ir kitus informacijos šaltinius.
„Dienos metu buvo reaguota tikrai tinkamai, buvo matoma grėsmė, pakelti NATO orlaiviai, priimtas sprendimas NATO vadavietei, kad reikia aktyvuoti oro gynybos misiją ir identifikuoti vizualiai, kad tai nėra koks nors skrendantis orlaivis, o tai yra paukščių būrys. Pati reakcija buvo tinkama“, – teigė R.Kaunas.
„Tokių incidentų ateityje išvengti galėtume, kai turėsime vienodą vieną sistemą, kurioje bus integruoti tiek radarai, tiek akustiniai sensoriai, tiek kameros, tiek visa kita. Tą mes jau šiandien darome, ties tuo yra dirbama ir tikslumas tada ateityje tikrai didės“, – pabrėžė jis.
Pasak ministro, verslo pasiūlymų dėl integruotos oro erdvės stebėjimo sistemos jau laukiama iki spalio vidurio, o juos įvertinus sistemai sukurti numatoma skirti apie metus.
Jis teigė, kad jeigu Lietuvos įmonės neturės galimybių sukurti tokio sprendimo, lygiagrečiai ieškoma tarptautinių bendrovių, galinčių pasiūlyti alternatyvas.
R.Kaunas taip pat pabrėžė, kad pastarieji incidentai nepakeitė jo pasitikėjimo kariuomenės vadu.