Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 29, 15:35 Atnaujinta 2022 06 29, 16:22

NATO vadovai patvirtino sprendimą dėl Aljanso brigadų rytiniame sparne

NATO šalių vadovai Madride trečiadienį patvirtino ketinimus rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų didinti prieš kelerius metus dislokuotas pajėgas.
Arvydas Anušauskas
Arvydas Anušauskas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Anot Aljanso, regione dislokuoti tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.

„Sąjungininkai įsipareigojo mūsų rytiniame flange dislokuoti papildomas tvirtas, vietoje esančias ir kovai pasirengusias pajėgas, kurios, kada ir kur to reikia, bus padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio dalinių ir turės patikimą greitai pasiekiamą pastiprinimą, iš anksto dislokuotą įrangą bei sustiprintą vadovavimą ir kontrolę“, – rašoma patvirtintoje NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje.

Tarptautiniai NATO batalionai Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje, dislokuoti 2017 metais, reaguojant į išaugusią Kremliaus grėsmę po Krymo aneksijos, vėliau panašūs vienetai buvo atsiųsti į kitas rytinio sparno šalis.

Lietuvoje batalionui vadovauja Vokietija. Šios šalies kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Gitanas Nausėda birželį pasirašė memorandumą dėl šio vieneto vertimo į brigadą.

Lietuvos atstovai sako keliantys tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota pilna apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 metais, pagerinus priimančiosios šalies infrastruktūrą.

Dabartinis planas dėl didžiosios brigados dalies buvimo Vokietijoje, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra startinė pozicija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, sprendimus didinti pajėgas leidžia aiškus Rusijos įvardijimas grėsme NATO. Tai įtvirtinta patvirtintoje Aljanso strateginėje koncepcijoje.

„Rusija įvardyta kaip aiški grėsmė Aljanso narėms, su tuo susiję ir kiti sprendimai, kurie didina aukštos parengties ir kitas pajėgas Rytų flange, didina egzistuojančias kovines grupes iki brigados dydžio vienetų“, – BNS telefonu iš Madrido sakė ministras.

Jo teigimu, artimiausiu metu į Lietuvą atvyks Vokietijos karininkai įvertinti esamos karinės infrastruktūros, spręsti dėl brigados „vadovavimo elemento“ dislokavimo vietos.

„Tada prasidės mūsų parengiamieji darbai“, – teigė ministras.

„Numatome investuoti į tai ženklius resursus per artimiausius kelerius metus, kad kiekvienais metais praktiškai didintume savo galimybes priimti pajėgas“, – kalbėjo jis.

Aljanso lyderiai taip pat sutarė dėl NATO Greitojo reagavimo pajėgų didinimo iki 300 tūkst. karių,

Aljanso lyderiai taip pat nutarė rytiniame sparne iš anksto dislokuoti daugiau ginkluotės, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad priimti sprendimai „transformuos ir sustiprins“ Aljansą po to, kai karą Ukrainoje pradėjusi Rusija sugriovė Europos saugumą.

„NATO lyderiai apsisprendė dėl fundamentalių pokyčių mūsų gynyboje ir atgrasyme, kad atsakytume į naują saugumo realybę“, – teigė jis.

Prieš viršūnių susitikimą JAV taip pat paskelbė padidinsiantys karių skaičių Vidurio ir Rytų Europoje.

Tai reikš ir papildomus amerikiečių pajėgumus Lietuvoje, šiuo metu šalyje dislokuotas rotacinis amerikiečių batalionas su papildomomis pajėgomis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min