„Nacionalinio saugumo strategija turėtų būti, manau, tas dokumentas, pagrindinis, kadangi juo vadovaujasi visa šalis, visa valstybė ir, be abejo, po 2030 metų ne mažiau kaip 5 proc. nuo BVP turėtų būti skiriama valstybės saugumo poreikiams, kadangi mes turėsime ne tik toliau modernizuoti Lietuvos kariuomenę, bet ir išlaikyti jau įsigytą techniką, karių padidėjimą ir naujai sukurtą infrastruktūrą. Tai reiškia, kad našta nemažės, o kai kuriais atvejais ir didės“, – Medininkuose penktadienį BNS sakė R.Kaunas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius yra teigęs, kad dėl gynybos finansavimo po 2030 metų galėtų susitarti ir politinės partijos.
