„Jeigu žiūrėtume, kaip reglamentuojamas mūsų miško kirtimas, tai pakankamai griežtai. (...) Kur matau spragas, kur pirmiausia noriu kreipti dėmesį, tai pirmiausia į planavimą (...) kai atsiranda dideli (iškirsti – BNS) plotai, tai jau yra signalas, kad kažkas nesuveikė, nesvarbu, kad tai yra privataus ir valstybinio miško sanglauda, vis tiek turi būti nuoseklus planavimas“, – LRT radijui sakė K.Navickas.
„Antras dalykas, turime labai vertingus miško plotus dideliuose masyvuose, juos reikia saugoti. Ir trečia, jeigu visuomenė sutaria, kad reikia saugoti didelį masyvą, tam esame pasirengę netekti ekonomikai tam tikros dalies, – taip pat esame atviri apie tai kalbėtis, bet reikia dėti ant stalo visus argumentus už ir prieš – taip pat ir ekonominius“, – pridūrė K.Navickas.
Nederėtų nerimauti dėl didinamos kirtimo normos
Aplinkos ministras tikina, kad Vyriausybės sprendimas didinti valstybinių miškų kirtimo normą neturėtų kelti nerimo. Kita vertus, K.Navickas pripažįsta, kad klausimas nebuvo deramai pristatytas visuomenei.
„Ažiotažo tikėjausi, nes visuomenė nebuvo paruošta šitam klausimui, nebuvo paaiškinta, kaip vyksta planavimas. (...) Dabar diskusija atsirado, gal kiek pavėlavo. Nieko blogo nepadarysime (...) Taip, tas plikas skaičius atrodo keliantis diskusijas, bet kai pamatai jo visą subtilybę, – aš neturiu jokio nerimo. Bet jeigu visuomenė kelia klausimą, tai turi būti atsakyta“, – Žinių radijui sakė K.Navickas.
Jis pabrėžė, kad leidimas padidinti kirtimo normas, kaip numatoma, įsigalios kitais metais, o kokios medžio rūšys bus kertamos ir kokiais procentais, tai yra aplinkos ministro kompetencijos klausimas: „Palaukime, pamatysime, šioje vietoje bėdos nematau.“
„Kitas dalykas, reikia nepamiršti, kad prie valstybinių miškų šį, gal kito mėnesio pradžioje prisijungs daugiau nei 2 tūkst. hektarų iš vadinamųjų rezervinių miškų. Tai jau ir matematiką įdėkime: čia papildomai 2 tūkst., o bendras padidinimas (kirtimo normos – BNS) per visą Lietuvos dydį yra 700 hektarų“, – pridūrė ministras.
Ministras teigia, kad kalbant apie miškų kirtimą, reikia siekti suderinti tiek ekonominius, tiek ir aplinkosaugos argumentus.
„Valstybinių miškų urėdijos (VMU) metinė apyvarta yra 160-170 mln. eurų, bet pridėtinė vertė – pagal baldų gamybą, rangos darbai, medienos perdirbimas – yra skaičiuojama 1,6 mlrd. eurų (...) Yra ir pragmatiškasis, ir žaliasis pradas. Jeigu prisimintume rinkiminę programą, kalbama buvo apie darną – darna yra tų dalykų suderinimas. Ideologinio skirtumo nematau, tikrai matau daug galimybių dabar dar labiau stiprinti ir aplinkosauginę dalį – neperlenkiant, bet labiau reglamentuojant, prižiūrint“, – sakė ministras.
BNS primena, kad kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke, Punios šile ir kitur kertamų valstybinių miškų, visuose juose mėnesiui stabdomi kirtimai. Tai ministras pranešė trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Parlamentarams ketvirtadienį ketinama pristatyti Miškų įstatymo pataisą – siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus.