„Tik vykdydami ambicingą ir principingą Rytų partnerystės politiką, užtikrinsime jos patrauklumą mūsų partneriams bei jų norą ir motyvaciją toliau vykdyti europines reformas“, – sakė G.Landsbergis ir pažymėjo, kad gruodžio 15 dieną Briuselyje vyksiantis viršūnių susitikimas yra puiki galimybė išgryninti ilgalaikius Rytų partnerystės politikos tikslus.
Ministras pabrėžė būtinybę atsižvelgti į ES rytinių partnerių pasiekimus bei tai, kad Asocijuotas trio – Moldova, Sakartvelas ir Ukraina – yra pasirengusios glaudžiau bendradarbiauti su ES.
„Turime siųsti aiškią žinią partneriams, kad įgyvendindami būtinas reformas, jie artėja prie ES, jos standartų ir vertybių. Taip pat turime daugiau investuoti į politinę asociaciją su Trio partnerėmis, jų ekonominę integraciją į ES vidaus rinką. Svarbu, kad ir kasdieniniame gyvenime Rytų partnerių visuomenės jaustų ir matytų bendradarbiavimo su ES rezultatus“, – sakė ministras, papildydamas, kad taip pat nereikėtų pamiršti mūsų partnerių atsparumo stiprinimo, ypač hibridinių ir kibernetinių grėsmių srityje.
Kalbėdamas apie situaciją pasienyje su Baltarusija ir neteisėtą migraciją, ministras pabrėžė, kad hibridinė ataka prieš ES tęsiasi ir situacija vis dar išlieka įtempta.
„Baltarusija ir toliau organizuoja neteisėtą ES išorės sienos kirtimą, sudaro sutartis dėl naujų skrydžių krypčių iš trečiųjų šalių, o taip pat palengvina vizų reikalavimus trečiųjų šalių piliečiams, vykstantiems į Baltarusiją. Baltarusija taip pat vykdo gerai organizuotą dezinformacijos kampaniją, nukreiptą į ES diskreditavimą, todėl itin svarbu visai ES sutarti dėl veiksmingų reagavimo į migracijos instrumentalizavimą ir hibridines atakas būdų“, – sakė ministras. Jis taip pat pasiūlė stiprinti ES teisinį reglamentavimą ir ES išorės sienos apsaugą.
Pasak G.Landsbergio, Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš ES yra rimtas pagrindas paskelbti Baltarusijos oro erdvę civilinių aviakompanijų komercinių skrydžių neskraidymo zona.
