„Tikiuosi, kad mes greitu metu turėsime apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris šiuo metu derinamas kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ir 2022 metais mes turėtume turėti šį labai svarbų instrumentą, kuris leistų esant smurto atvejui nedelsiant atskirti smurtautoją nuo aukos ir per 72 valandas priimti sprendimus“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė A.Bilotaitė.
Ministrė taip pat ragino žmones, žinančius apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, nebūti abejingais ir pranešti institucijoms.
„Dažnai aukos tiesiog neturi galimybių jokiais kanalais apie tai pranešti, todėl norėčiau paprašyti visų visuomenės atstovų, žmonių, nebūti abejingais, jei jūsų aplinkoje, jūsų darbovietėje jūsų giminėje gali būti tokių įvykių. Tiesiog būkime neabejingi ir praneškime apie tai mūsų institucijoms“, – sakė ministrė.
Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, jog pats svarbiausias dalykas, kad „netylėtumėm, praneštumėm apie smurtą patiriančius asmenis, o tie, kurie patiriame jį, kad nebijotumėm apie tai kalbėti“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per spaudos konferenciją kreipėsi į mokytojus, kad atkreiptų dėmesį ne tik į moksleivių rezultatus, bet ir emocinę būklę.
„Kuomet kalbate su mokiniais, pasidomėkit, kaip jie jaučiasi, nes šią dieną svarbu ne tik mokymosi rezultatai, bet reikia atkreipti dėmesį, kaip vaikai jaučiasi ir pastebėjus, kad galbūt yra nesklandumų šeimoje, pasikalbėti su mokiniu ir spręsti tą klausią mokykloje ar savivaldos lygmenyje, jei yra problemų“, – sakė J.Šiugždinienė.
Ministrės spaudos konferencijoje taip pat priminė tarptautinių organizacijų naudojamą ženklą, kuriuo smurtą patiriantys žmonės raginami pranešti, jog jiems riekia pagalbos: pakeliama ranka, iš pradžių užlenkiamas nykštys, o po to kiti pirštai sugniaužiami į kumštį.
„Šis ženklas reiškia, kad asmuo patiria smurtą ir jis prašo pagalbos, pamatę tokį ženklą nebūkime abejingi, nelaukime baisesnių pasekmių, reaguokime“, – sakė vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Ministrė taip pat teigė, kad pačioje karantino pradžioje pastebėtas smurto artimoje aplinkoje atvejų didėjimas, taip pat keičiasi smurtautojo paveikslas.
„Smurtautojai dažniausiai yra paveikti ilgalaikio girtavimo pasekmių, smurtauja suaugę vaikai ir anūkai prieš savo tėvus ir senelius, dažniau smurtauja pagyvenusios moterys ir paaugliai, taip pat psichikos sutrikimų turintys asmenys“, – sakė A.Bilotaitė.
Smurtautojai dažniausiai yra paveikti ilgalaikio girtavimo pasekmių, smurtauja suaugę vaikai ir anūkai prieš savo tėvus ir senelius.
Anot jos, nuo smurto dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus moterys, tačiau taip pat auga smurtas ir prieš vyrus.
Policijos departamento duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje pernai užregistruoti nusikaltimai sudarė 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų, metais anksčiau jie sudarė 16,2 procento.
Nuo smurto artimoje aplinkoje pernai nukentėjo 7332 žmonės, 62 proc. jų buvo miestų gyventojai. 80 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
Policijos atstovai yra teigę, kad ryškus smurto artimoje aplinkoje atvejų augimas buvo pastebėtas pirmojo karantino metu pernai pavasarį, o antrojo karantino metu situacija stabilizavosi.
