Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 3d. 13:24

Ministro Lino Kukuraičio atsakas Mindaugui Puidokui: abejones sklaido papunkčiui

Linas Kukuraitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Linas Kukuraitis

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ketvirtadienį išreiškė savo poziciją dėl Seimo nario „valstiečio“ Mindaugo Puidoko pateiktos informacijos apie įvaikinimą Naujojoje Zelandijoje.

Seimo narys M.Puidokas ketvirtadienio rytą Seime surengė spaudos konferenciją „Tarptautinio įvaikinimo problemos Lietuvoje ir mergaitės įvaikinimo Naujojoje Zelandijoje atvejis“.

Parlamentaras kėlė klausimus, susijusius su tarptautinio įvaikinimo procedūra ir konkrečia situacija apie vaikų globos namuose gyvenančią mergaitę, kurią įvaikinti panoro šeima iš Naujosios Zelandijos.

L.Kukuraitis skubiai sureagavo ir siekdamas išvengti interpretacijų ir spekuliacijų pateikė atsakymus į M.Puidoko klausimus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

Teisė žinoti nėra absoliuti

„Visuotinai pripažįstama, kad vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, dažniausiai negalinti pati ginti savo interesų. Vaiko interesai – tai vaiko teisės ir galimybės įgyvendinti jas konkrečioje situacijoje. Visuomenės interesas žinoti turi būti suderintas su asmens privatumo apsauga ir nepilnamečio teisių apsauga.

Įvaikinimo procesas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, yra konfidencialus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog viešasis interesas yra tai, kas turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Tačiau viešasis interesas negali būti suprantamas kaip bet koks visuomenės susidomėjimas ar konkrečių grupių, asmenų diskutuotinas interesas.

Įvaikinimo procesas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti“, – pabrėžė L.Kukuraitis.

Tokiu būdu jis atsakė į M.Puidoko klausimą, kodėl nėra pilnai atskleidžiami visuomenės viešą interesą tenkinantys ir būtini žinoti nuasmeninti įvaikinimo bylos duomenys.

Jau įvaikinę 2 vaikus iš Lietuvos

Be to, M.Puidokas teiravosi, ar kaunietės mergaitės įvaikinimo atvejis atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, ar buvo gautas įvaikinamo vaiko sutikimas, ar tai, kad vaikas nemoka užsienio kalbos ir siunčiamas gyventi į užsienį atitinka jo interesą? Kaip tokiu atveju bus užtikrinamas vaiko bendravimas su įtėviais?

Mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo.

„Mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo, rašytinis mergaitės sutikimas būti įvaikintai šioje konkrečioje šeimoje yra gautas. Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.

Galutinį sprendimą dėl įvaikinimo priima teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, vaikas teisme bus išklausytas, jei tai neprieštaraus geriausiems jos interesams atsižvelgiant į mergaitės amžių“, – pažymėjo L.Kukuraitis.

Ministras priminė, kad mergaitė mokosi anglų kalbos nuo antros klasės. Be to, ji jau pusę metų bendrauja su galimais įtėviais internetu, siunčia nuotraukas, rašo laiškus.

„Galimų įvaikintojų šeima, kurios nariai gimę 1971 ir 1972 m., jau turi įvaikinimo patirties – jie yra sėkmingai įvaikinę du vaikus iš Lietuvos, nepilnamečiai auga žinodami savo kilmę ir tradicijas bei mokėdami kalbą“, – akcentavo L.Kukuraitis.

Teisė augti šeimoje

L.Kukuraitis pažymėjo, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, o Lietuvos Konstitucijoje, tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta pagrindinė vaiko interesų kryptis ir teisė – augti ir būti auklėjamam šeimoje.

L.Kukuraitis pasakojo, kad mergaitė į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą buvo įrašyta dar 2015 metais ir per šį laikotarpį nebuvo gautas nė vienas Lietuvos piliečių nuolat gyvenančių Lietuvoje prašymas ją įvaikinti ar globoti.

Dar 2016 metais suderinus nuomonę su vaiko atstovu pagal įstatymą buvo pradėta organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra.

Vaiko atstovas pagal įstatymą, tai yra vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, pritarė mergaitės įvaikinimui. Pažymėtina, jog teismo posėdyje, kurio metu įvaikinimo byla bus nagrinėjama iš esmės, vaiko globėjas dar kartą išreikš savo nuomonę dėl vaiko įvaikinimo konkrečioje šeimoje tiek raštu, tiek žodžiu.

Niekas nepasipelnė

L.Kukuraitis nurodė, kad visais tarptautinio įvaikinimo atvejais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dar iki numatyto teismo posėdžio datos gauna tos valstybės, į kurią vaikas yra įvaikinamas, visų kompetentingų įstaigų leidimus bei patvirtinimus, jog esant teigiamam teismo sprendimui įvaikinamam vaikui bus leidžiama į šią valstybę įvažiuoti ir nuolat joje gyventi.

„Tarnyba nemato pagrindų, kodėl šis įvaikinimas, jeigu būtų gautas teigiamas teismo sprendimas, įvykdytas vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis, galėtų būti nepripažįstamas kitose valstybėse“, – sakė L.Kukuraitis.

M.Puidokas teiravosi, ar šiuo įvaikinimo atveju niekas finansiškai ar kitaip nepasipelnė iš veiklos, susijusios su įvaikinimu. Ar šis įvaikinimo atvejis nėra galimos prekybos žmonėmis atvejis?

Įvaikinimas Lietuvoje tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsienio valstybės piliečiams, gyvenantiems mūsų šalyje, yra nemokamas.

„Tarptautiniame įvaikinime mokesčiai turi būti labai gerai sureguliuoti, tai yra tinkamai nustatyta mokesčių dydžių riba, atsižvelgiant į suteiktas įvaikinimo procedūroje paslaugas. Pareiškėjai, pradėję procesą savo valstybėje, moka šios valstybės nustatytus mokesčius už konkrečias jiems suteiktas paslaugas: dokumentų parengimas, mokymai, „namų studijos“ parengimas, vertimas, grįžtamųjų ataskaitų rengimas ir teikimas, kelionės išlaidos ir pan.

Įvaikinimas Lietuvoje tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsienio valstybės piliečiams, gyvenantiems mūsų šalyje, yra nemokamas“, – aiškino L.Kukuraitis.

Jis atkreipė dėmesį, kad tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju neįvyko, nes teismas dar nepriėmė sprendimo: „Būtent teismas gali įvertinti, ar buvo išnaudotos visos galimybės Lietuvoje mergaitei surasti šeimą ar globėjus, atsiklaus mergaitės valios, atsižvelgs į tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei įvertins geriausius vaiko interesus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

03:27
01:36
03:31

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min