A.Vizbaras gimė 1948 m. birželio 12 d. Igarkoje, Krasnojarsko krašte. Jis buvo muzikos mokytojas, chorvedys, Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
A.Vizbaras buvo pilietinių, tautinių respublikinės reikšmės renginių (vyrų chorų, jaunimo festivalio „Kulgrinda“, tradicinio sąskrydžio „Laisvės ugnis – ateities kartoms“, „Lietuvos kovų ir kančių istorija“) sumanytojas ir organizatorius, nevyriausybinių organizacijų konsultantas.
1990 m. A.Vizbaras vedė Danutę Simanavičiūtę, kartu sukūrė šeimą su dviem vaikais – dukra Justina ir sūnumi Dariumi.
A.Vizbaras aktyviai kovojo už Lietuvos laisvę, istorinės atminties išsaugojimą, puoselėjo Lietuvos kultūrą ir meną. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupės Ariogaloje įkūrėjas, įvairių politinių ir kultūrinių organizacijų pirmininkas bei narys, daugelio kultūros ir politinių renginių rajone organizatorius. 1990–1995 m. Ariogalos miesto deputatų tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato padėjėjas sekretorius. 1989–1990 m. Raseinių rajono Kultūros skyriaus vedėjas, 1990–1994 m. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūros reikalams. 1997–2000 m. Raseinių rajono savivaldybės Pagojukų seniūnijos seniūnas. 2003–2007 m. Raseinių rajono savivaldybės mero padėjėjas. Ilgametis Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys. Politinių kalinių, tremtinių, partizanų ir jų ainių klubo „Garsas“ prezidentas.
A.Vizbaras padėjo daugybei asmenų atrasti savo gimines, nukentėjusias nuo sovietų okupacijos, organizavo jų palaikų pargabenimą į Lietuvą.
1981 m. jis buvo apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1985 m. Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, Sausio 13-osios medaliu.
Minint Lietuvos valstybės šimtmetį, A.Vizbaro pavardė įrašyta į Atminties sieną „Šimtas asmenybių Lietuvai“ Raseinių krašto istorijos muziejuje.
