Šiam garbiam, vienam garsiausių alytiškių šiemet būtų sukakę 80 metų. Deja, Romualdo gyvenimo kelias sustojo ties 79-aisiais, o tai atsitiko pirmąją 2019 metų dieną.
Kai kurie R.Maksimavičiaus pasirodymai su humoro grupe „Sprigtas“ liko įamžinti, „Dainavos“ archyve galbūt bus išsaugotos jo pasirodymų, kelionių su ansambliu akimirkos.
Romualdo atminimas simboliškai atgulė ir į neseniai pasirodžiusią knygą „Alytaus futbolas“, kurios jis labai laukė ir sulaukė.
Knygoje pavyko paskelbti paskutinįjį R.Maksimavičiaus interviu, kuriame jo mintis apie Dzūkijos sostinę, sportą išdėstė Aldona Kudzienė. Kaip rašo ši publicistė, poną Romualdą Alytaus futbolo bendruomenė vadino relikvija.
„Iš paskutiniųjų einu. Ne vienas treneris juokais žadėjęs už nuolatinį dėmesį man medalį užkabinti, bet vis neužkabina...“, – paskutiniame interviu juokavo nusipelnęs Alytaus visuomenininkas.
„R.Maksimavičius 1963–2001 metais dirbo TSRS pramonės ir statybos banko įgaliotiniu Alytaus zonai. Ne vienas garbaus amžiaus alytiškis tvirtina, kad Romualdo teigiamos asmeninės savybės ir einamos pareigos daug gėrio atnešė Alytui, ne išimtis ir futbolas. Jis, nusipelnęs pramonės ir statybos banko darbuotojas, prisidėjo prie Sporto rūmų, miesto stadiono išplėtimo darbų, ledo ritulio aikštelės įrengimo, net prie auksinės „Dainavos“ komandos – padėjo ją stiprinti“, – rašoma knygoje.
„... Šiandien galvoju, kad tokia mano mada, kurią iš tėvų paveldėjau. Jie buvo atjautūs ir tai perdavė man. Aš jei pats negalėdavau, per kitus prieidavau, kad saviems pagelbėčiau. Manimi visi, taip pat ir kolegos bankininkai tikėjo, palikdavo tuščių pervedimų. Padėdavome sportui apskritai, nes reikėjo. Bet reklamuotis tai tikrai nemėgau...“, – šiais žodžiais pokalbį baigė R.Maksimavičius.
„Jei „Dainava“ žaidė namuose, alytiškiai plaukte plaukė į stadioną, kaip į didžiausią šventę. Bėgo iš darbo, negavę bilietų lipo per tvoras. Valdžia ėjo pažiūrėti varžybų su kvietimais. Bet kokiu oru sėdimų vietų neužteko... Stadionas tada neturėjo apšvietimo, žmonės ėjo iš dūšios, eilės toli nutįsdavo prie kasos. Aistruoliai išsirėkdavo iki užkimimo... Galingas sirgalius buvo toks Žuvelis, visuomet stadione buvo matomas ir Romas Maksimavičius, Algis Zubrickas. Jie nepraleisdavo nė vienų varžybų", – pagrindinius praeito amžiaus Alytaus futbolo fanus prisiminė auksinės „Dainavos“ dešinysis gynėjas, Lietuvos čempionas Juozas Aleksierius.
