„Sekmadienį Anapilin iškeliavo Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė (gim. 1941 m.) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiaus kavalierė, priklausiusi kartai, aktyviai besipriešinusiai sistemai laisvu žodžiu, informacijos sklaida ir drąsia pilietine laikysena“, – skelbia LGGRTC feisbuke.
Kaip teigiama pranešime, D.Pečeliūnienės veikla buvo susijusi su Lietuvos savilaida, pogrindine spauda ir disidentiniu judėjimu, kuris septintajame–devintajame XX a. dešimtmečiuose tapo viena svarbiausių neginkluotos rezistencijos formų.
Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė gimė 1941 m. birželio 7 d. Eišiškėse. 1962 m. Vilniuje baigė Kultūros ir švietimo technikumą ir įgijo bibliotekininkės specialybę. Dirbo bibliotekinį ir kultūrinį darbą, vėliau įvairiose įstaigose Vilniuje.
Į savilaidos judėjimą ji įsitraukė 1969 metais. Tuo metu Lietuvoje jau buvo susiformavęs pogrindinės spaudos tinklas, kuriame dalyvavo kunigai, mokslininkai, studentai, kultūros darbuotojai ir kiti režimo kritikai.
Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė daugino bei platino draudžiamus leidinius, tarp jų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, laikraštį „Aušra“, filosofų A.Maceinos, J.Girniaus ir kitų mąstytojų kūrinius, teikė informaciją nelegaliems leidiniams.
Ši antisovietinė veikla neliko nepastebėta KGB – kratos ir konfiskacijos, bet kokios veiklos, asmeninių santykių ir namų sekimas buvo tapęs kasdienybės dalimi.
Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė kartu su Antanu Žilinsku ir Terese Birute Burauskaite prisidėjo prie pogrindinio leidinio „Perspektyvos“ rengimo. Šis leidinys buvo vienas intelektualiausių Lietuvos savilaidos leidinių, kuriame buvo publikuota žmogaus teisių, kultūros ir visuomenės analizė.
Ypatingą vietą jos gyvenime užėmė bendrystė su pedagogu, poetu ir disidentu Povilu Pečeliūnu. Nuo 1979 m. jie kartu rengė ir leido pogrindinį leidinį „Alma Mater“, kuriame buvo kritikuojama cenzūra, aptariama universitetų padėtis ir tautinės savimonės klausimai.
1979 m. pabaigoje KGB suėmus P. Pečeliūną, ji ne tik palaikė kalinamą sužadėtinį, bet ir siekė apginti jo teises, reikalavo teisinio jo atleidimo iš darbo aplinkybių įvertinimo. 1980 m. vykstant disidentų Povilo Pečeliūno, Gintauto Iešmanto ir doc. Vytauto Skuodžio teismui, Danutė Keršiūtė viešai demonstravo solidarumą su teisiamaisiais. Liudininkų prisiminimuose minima, kad ji teismo salėje išdalijo gėles kaltinamiesiems ir dėl to buvo sulaikyta bei nubausta administraciniu areštu. Šie įvykiai paskatino į patriotinę veiklą įsitraukti ir Povilo sūnėną Saulių Pečeliūną, vėliau tapusį Kovo 11-osios akto signataru.
1980 m. P.Pečeliūnui atliekant bausmę darbo stovykloje bendražygiams pavyko įteisinti santuoką.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybė įvertino Danutės Keršiūtės-Pečeliūnienės indėlį į laisvės bylą. 1998 m. ji apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos pasipriešinimui sovietinei okupacijai.
"Vertinant istoriškai, Danutės Keršiūtės-Pečeliūnienės veikla atspindi svarbią Lietuvos rezistencijos dalį – asmenybes, nedalyvavusius ginkluotoje kovoje, tačiau rizikavusius darbu, karjera, laisve ir asmeniniu gyvenimu su siekiu, išsaugoti necenzūruotą lietuvišką žodį, skleidė informacija apie žmogaus teisių pažeidimus ir palaikė nepriklausomos Lietuvos idėją.
Jos biografija yra viena iš daugelio istorijų, liudijančių, kad sovietmečio pasipriešinimas vyko kasdieniu, gal ir ne visad pastebėtu, bet Lietuvos laisvei pagrindus dėjusiu darbu pogrindyje", - teigiama LGGRTC pranešime.
Atsisveikinimas su D.Pečeliūniene vyks birželio 17 d. nuo 10 val. M-Salabudos-IĮ, Gegužės 3-iosios g. 4, Eišiškių m.
14 val. mišios Eišiškių Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje, Bažnyčios g. 37, Eišiškių m.
Po mišių Danutė Pečeliūnienė bus lydima į kapines.
