„Dėl netekties reiškiame užuojautą artimiesiems, VU Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros kolektyvui ir visai geologų bendruomenei.
Velionio sūnus Vaidas Mikšys informuoja, kad A.A. Ramutis Bonifacas MIKŠYS bus pašarvotas liepos 7 d. (antradienį) „Laidojimo paslaugų centro“ 2-oje šarvojimo salėje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (M.K.Paco g. 4) nuo 16 val.
Velionio lankymas: liepos 7 d. 16:00–21:00 val. ir liepos 8 d. 09:00–13:00 val.
Karstas laidojimui išnešamas liepos 8 d. (trečiadienį) 13:00 val.
Laidojamas Liepynės kapinėse (Žirnių g. 28, Naujininkų seniūnija, Vilnius) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sklype (kvartalas Nr. 13).“, – praneša Lietuvos geologų sąjunga.
R.B.Mikšys gimė 1940 m. birželio 5 d. Vilniuje, mokėsi Rokiškio ir Skapiškio vidurinėse mokyklose, studijavo Vilniaus universitete, kurį baigė 1964 m. įgydamas inžinieriaus geologo specialybę. 1958–1964 m. dirbo geologinėse ekspedicijoje Buriatijoje, Jakutijoje, tyrinėjo Pamyro kalnų juros sistemos uolienas.
Po studijų 1964–1965 m. dirbo Pramonės statybos projektavimo institute vyresniojo gręžimo meistro ir vyresniojo inžinieriaus pareigose. 1965–1968 m. R.B.Mikšys mokėsi Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros aspirantūroje Leningrado kalnakasybos institute, nuo 1968-ųjų pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedroje inžinieriumi (1968–1969 m.). 1971 m. apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją ir dirbo minėtoje katedroje dėstytoju (1969–1980 m.), vadovavo Gruntų mechanikos laboratorijai, nuo 1980 m. – katedros docentas.
1975 m. stažavosi Leningrado kalnakasybos ir inžinerinės statybos institutuose, 1980 m. Maskvos universitete, 1985–1986 m. Ostravos kalnakasybos ir Prahos technikos (Čekija), Vienos technikos (2003 m.) universitetuose. 1997–2010 m. dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje vyriausiuoju specialistu valstybinei priežiūrai. Europos geomokslų sąjungos komiteto narys (2005 m.), Lietuvos geologų sąjungos garbės narys (2012 m.).
R.B.Mikšys atliko išsamius Vilniaus gruntų tyrimus ir geotechninius bandymus, įdiegė naujus gruntų bandymo (gama spindulių, skystojo štampo, automatinio deformacijų greičio matavimo) metodus. Atliko giliųjų sluoksnių uolienų geomechaninius bandymus naudingųjų iškasenų (Marcinkonių granito, Varėnos rūdų, Pagirių anhidrito, Usėnų druskos) telkiniuose. Tyrė gruntus Klaipėdos ir Šventosios uostouse, branduolinės energetikos objektuose. Pateikė naują metodą Šiaurės Lietuvos karstinių įgriūvų geomechaniniams apskaičiavimams (2005 m.). Tyrė Lietuvos piliakalnių (Punios, Apuolės, Skomantų, Gandingos), Pilies kalno šlaitų deformacijas, nuošliaužas.
R.B.Mikšys paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių publikacijų. Parengė statybos techninį reglamentą ,,Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (2004 m.), mokomąją priemonę ,,Gruntų mechanika. Gruntų geotechninių parametrų vertinimas“ (2008 m.).
Nuo 1966 m. R.B.Mikšys buvo Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui dalyvis. Atgimimo laikotarpiu – Vilniaus universiteto ir Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybų narys, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys savanoris (1991–2002 m., nuo 2002 m. dimisijoje). 1994–1997 – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius. Vadovavo pasipriešinimo okupaciniams režimams ir genocido aukų atminimo įamžinimo programoms. Inicijavo ir įgyvendino paminklų nužudytiems partizanams Troškūnuose, Ylakiuose, Gelvonuose pastatymo projektus. 1996–1997 m. periodinio žurnalo ,,Tautos atmintis“ redkolegijos narys.
Jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2002 m.), Gedimino ordino medaliu (2005 m.). A.Giedraičio geologijos fondo garbės ženklu ,,Auksinis geologo plaktukas“ (2025 m.).
