Teksto versiją rusų kalba rasite čia.
Į 15min.lt redakciją Borisas Makarovas atnešė vos ne dėžę įvairių bylos dokumentų. Šio visiškai pražilusio vyro akys jau seniai užgeso. Dabar ten dega tik keršto ugnis, kurią kartais keičia bejėgiškumas ir neviltis.
Avarija, kuri pakeitė šios šeimos gyvenimą, nutiko prieš septynerius metus. Avarija buvo tokia paprasta ir banali, kad tada atrodė, jog net tyrimo nereikės – tik atlikti reikalingus formalumus ir paskelbti nuosprendį.
Tačiau vyras visus metus vaikštinėja kaip į darbą, kur tik įmanoma, bandydamas atkurti teisingumą. Jo nuomone – jis, kaip žmogus be didelių pinigų ir be jokių ryšių, tapo žaislu nesąžiningų teisėjų rankose.
Vienareikšmė avarija
Borisas ir Glafira – paprasta vidutinio sluoksnio šeima. Jis – aviacijos inžinierius, kuris dirbo Vilniaus oro uoste arba išvažiuodavo į užsienį dirbti. Ji – kelionių agentūros darbuotoja.
„Tai atsitiko 2005 m. birželio 12-ąją. Mes važiavome iš savo sodybos. Oras buvo puikus. Šeštadienis, – prisiminė vyras lemtingas akimirkas. – Avarija įvyko Žaliųjų Ežerų ir Balsių gatvių sankryžoje. Kaltininko mašina stovėjo beveik autobuso stotelėje. Staiga jis išvažiavo prieš mane į pagrindinį kelią. Aš pabandžiau pagal taisykles jį aplenkti, bet jis staiga pasuko. Po to jis teigė, kad išvis nieko nematė kelyje.“
Kaltininkas – tai verslininkas Viktoras Mažeiva, statybos bendrovės „Virbarta“ direktorius. „Virbarta“ dalyvavo tokių objektų statybose kaip „Maxima“, „Ermitažas“, „Eurovaistinė“ ir kt.
Kaip teigia B. Makarovas, iškart po eismo įvykio V.Mažeiva nekreipė dėmesio, kad buvo rimtai sužalota moteris. Jis net neiškvietė Greitosios pagalbos. Tai padarė tik po kurio laiko atvažiavusi policija.
Įvykio vietoje policijos pareigūnai iškart pasakė, kad byla aiški ir kaltininkas akivaizdus.
Vyras kaltina teisėjus
Atrodanti paprasta baudžiamoji byla truko beveik metus. „Birželį įvyko avarija, o kaltinamąjį aktą prokuroras pasirašė beveik po metų. Aš pasidomėjau, kaip atliekamas panašios avarijos tyrimas. Pasirodo, prokurorams aiškintis duodama daugiausia pusė metų, jei reikia daugiau laiko, prašoma aukštesnių instancijų leidimo“, – pasakojo vilnietis.
Per tą laiką B.Makarovo žmona prarado 60 proc. darbingumo. Iškart po eismo įvykio ji dar laikėsi, bet po mėnesio pradėjo trikti kalba ir atmintis, o galiausiai moteris buvo paralyžiuota. Pernai lapkritį B. Makarovas ją palaidojo.
Dar iki G.Makarovos mirties, vyras savarankiškai pradėjo studijuoti Baudžiamąjį kodeksą. Jis žmonos vardu rašinėjo skundus, prašymus, bet per visą laiką, anot jo, iš teismo šeima negavo nė vieno dokumento, kuris buvo adresuotas sergančiai moteriai.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Borisas Makarovas |
„Pirmas teisėjas Olegas Zaicevas (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas – red. past.) pradėjo darbą nuo pažeidimo“, – tęsė pasakojimą B.Makarovas, rodydamas šios bylos įvairius dokumentus.
Dabar, kai vyras sako, kad pats tapo teisės ekspertu, jis supranta, kad kiekvienos bylos nagrinėjimas turi prasidėti nuo kaltinamojo apklausos ir tik po to savo parodymus turi duoti nukentėjusi pusė ir liudininkai. Kitaip nedaroma, nes jeigu viskas vyksta atvirkščiai, tai kaltinamasis, išklausęs nukentėjusios pusės žodžius, gali pakoreguoti savo gynybą. Bet šis teismas, anot B.Makarovo, prasidėjo būtent taip.
„Nepaisant visų gydytojų pažymų, nepaisant invalidumo, kur pasakyta apie 60 proc. darbingumo praradimą, prokuroras prašė teismo paskirti kaltinamajam patį lengviausią straipsnį – kaip už lengvą sužalojimą. Be to, kaltinamajame akte sakoma, kad pažeidėjas – vos ne idealus ir niekada nedarė net administracinių pažeidimų. Nors byloje yra išrašas iš policijos dokumento, kur sakoma, kad jis pažeidinėjo KET vos ne kasmet. Po paskutinio įvykio, kai jis buvo baustas už greičio viršijimą, nepraėjo net metai. O tai turėjo apsunkinti jo padėtį“, – ant stalo B.Makarovas metė dokumentus.
Vienas iš jų – kaltinamasis aktas, kuriame iš tikrųjų rašoma, kad V.Mažeiva niekada nieko nepažeidinėjo. Antroji pažyma – jau iš policijos. Ten juodu ant balto parašyta apie įvairius pažeidimus, kuriuos avarijos kaltininkas padarė per dvejus metus prieš avariją. Bet visos baudos buvo iškart apmokėtos.
Advokato nebuvo?
Pasak vyro, jie net negavo advokato, nors to reikalauja įstatymai. Formaliai teisininkė buvo, bet Makarovo šeima jos niekada nematė ir į teismą ji neatvyko nė karto. „Teisėjas neleisdavo susipažinti su protokolais, neduodavo jokių dokumentų. Advokatas man buvo paskirtas, bet niekas apie tai net nepranešė, o į teismą ta moteris nė karto neatvyko. Antras teisėjas vėliau atvirai atsisakė paskirti advokatą mano žmonai“, – tvirtino B.Makarovas.
Teisėjas neleisdavo susipažinti su protokolais, neduodavo jokių dokumentų.
Vyras pasakojo, kad kartais teismo posėdžiai atrodydavo kaip tikras anekdotas. Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 116 straipsnis reikalauja kaltinamojo turto arešto, kad atlygintų nukentėjusiai pusei žalą, jeigu kaltinamojo kaltė bus patvirtinta. Bet teisėjas nusprendžia atmesti ieškovo prašymą, nes teismas neturi duomenų apie kaltinamojo turtą.
„Tai o kas trukdo rasti ir areštuoti turtą? Juk įstatyme parašyta: rasti ir areštuoti. Labai aiškiai. Man net nereikia kreiptis su tokiu prašymu, nes tai turi įvykti automatiškai. Bet nieko nebuvo“, – piktinasi vyras.
Nesutinka su ekspertize
Pasak vyro, sužeistos moters sveikatos sutrikimų ekspertizės vykdymas – atskira istorija. G.Makarovos sveikata buvo patikrinta jau trečią dieną po avarijos. Nors galvos sutrikimai gali pasireikšti ir po trijų mėnesių. Tai pasaulyje pripažintas medicininis faktas. Be to, traumų visumą ir sunkumą, jei buvo galvos ar smegenų sutrikimas, turi įvertinti neurologas ir psichologas. Tai rašoma ekspertizių atlikimo taisyklėse Lietuvoje. Po medikų išvadų savo išvadą daro teismo medicinos ekspertas.
Vyras teigia, kad be jokių kitų specialistų išvadų teismo medicinos ekspertas daro išvadą, kad visi sutrikimai sveikatai nesunkūs ir G. Makarovos sveikata bus sutrikdyta „daugiau kaip 10 dienų“.
„Ką reiškia „bus“? Jis ką – astrologas? Tai yra ekspertizė ar horoskopas? Kas gali išvis priimti tokią ekspertizę? Tik idiotas arba suinteresuotas žmogus, – įsitikinęs B.Makarovas. – Aš protestavau ir sakiau, kad ekspertizė falsifikuota. Kad yra invalidumo pažyma, kad žmona neteko 60 proc. darbingumo dėl galvos traumų. To jau negalima traktuoti kaip nesunkaus sužalojimo.“
Bet teismas, remiantis specialisto išvadomis nusprendė, kad 60 proc. darbingumo praradimas, tai G.Makarovos ligos pasekmė, kuri niekaip nesusijusi su eismo įvykiu.
Galiausiai atlikti pakartotinę ekspertizę pradėjo reikalauti prokuroras. Tai įvyko jau tada, kai Makarovų šeima, vyro teigimu, turėjo pakankamai dokumentų ir įrodymų, jog moteris sunkiai susirgo būtent dėl avarijos. Vyras galvojo, kad įrodymų užteks net ir su tokia ekspertize, o prašyti antros – tai laiko gaišimas.
 |
| B. Makarovo nuotr./Glafira Makarova |
B.Makarovas įtaria, kad kaltinamoji pusė buvo suinteresuota gauti naują pažymą, kad moters liga niekuo dėta. Teisėjas O. Zaicevas priėmė sprendimą paskirti naują ekspertizę. Panaikinti šį sprendimą gali tik aukštesnis teismas ir tik raštu.
„Aš prašiau Apygardos teismo panaikinti sprendimą. Pagal įstatymą, teismo sprendimas turi būti raštiškas. Jeigu mano prašymas neteisėtas, tai teismas turi man grąžinti ir mano prašymą, ir savo atsakymą. Bet iš Apygardos teismo aš negavau jokio atsakymo. Savo skundo aš negavau iki šiol (čia reikalingas paaiškinimas: kiekvienas dokumentas iš teismo įteikiamas tik pasirašius, todėl labai lengva įrodyti, ar žmogus meluoja, sakydamas, kad nieko negavo – red. past.).
Vietoj to jau vėliau byloje aš randu tokį popierėlį, kurį parašė O.Zaicevo bendradarbis dar sovietiniais laikais, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Vladas Nikitinas. Ten jis rašė, kad mano skundas atmestas. Pažiūrėkite, šitas popierėlis net niekur neregistruotas (rodo teismo sprendimą, kuris parašytas ant blanko pagal visus formalumus ir su parašais, bet nėra jokių registracijos numerių – red. past.) Ar šitą popierėlį galima vertinti kaip oficialų teismo sprendimą? Bet teisėjui į tai nusispjauti, nes jis turi paskirti kaltinamajam pačią lengviausią bausmę, ir tai jis sėkmingai daro“, – svarstė B.Makarovas traukdamas kitus dokumentus.
Naujas teisėjas
Galiausiai B.Makarovo nervai neišlaikė ir jis paprašė nušalinti teisėją O.Zaicevą. Prašymą O.Zaicevas pripažino nepagrįstu, bet iškart po savo sprendimo pats nusišalino. Bylą pradėjo nagrinėti naujas teisėjas – Valerijus Paškevičius.
„Nepaisant to, kad teisėjas pasikeitė, byla buvo nagrinėjama toliau. Nors pagal įstatymą (BK 223 str.), jeigu teisėjas pasikeičia, tai visa byla turi prasidėti iš naujo. Nuo nulio. Visi ankstesnio teisėjo sprendimai turi būti priimti iš naujo. Bet tai neįvyko. Atėjo Pirmojo teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas V.Paškevičius ir pradėjo nagrinėti bylą nuo to momento, kur baigė O.Zaicevas“, – tvirtina B.Makarovas.
Pasak vyro, viskas vyko kaip iki teisėjų pasikeitimo. „V.Paškevičius netiesiogiai gynė avarijos kaltininką ignoruodamas įstatymus ir priimdamas suklastotus dokumentus kaip liudijimus“, - tikino vyras.
Pakartotinė ekspertizė nepadėjo
Galiausiai nauja ekspertizė buvo atlikta, pasak vilniečio, be jokios Glafiros Makarovo apžiūros, be svarbių dokumentų iš ligoninės ir poliklinikos ir padarant pažeidimus.
„Pavyzdžiui, pagal galiojančias taisykles, kai yra tokio pobūdžio sveikatos sutrikimai, ekspertizėje taip pat turi dalyvauti neurologas ir neurochirurgas. Jie turi duoti priesaiką teismui, kad visas išvadas darys sąžiningai ir pagal įstatymus. Jokių priesaikų niekas nedavė. Ekspertizės išvadose nėra reikalingų nuostatų, kad priesaika buvo duota. Automatiškai toks dokumentas turi būti vertinamas kaip neteisėtas“, – piktinasi B. Makarovas.
Antra pastaba: taisyklės reikalauja, kad, jeigu išvadas sudaro keli lapai, kiekvienas turi būti pasirašytas. B.Makarovas rodo ekspertizės kopiją – nieko panašaus ten nėra. Pasirašytas tik paskutinis lapas. Bet svarbiausia – ekspertizės išvados buvo tos pačios – avarija nebuvo G.Makarovos sunkių sveikatos sutrikimų priežastis.
Vokas iš praeities
„Aš buvau sužlugdytas. Nebuvo jėgų kovoti su tokia neteisybe. Su visu šiuo melu, kai teisėjas nežiūri į įstatymus, kai tu jam – ne nukentėjusi pusė, o tuščia vieta, su kuria jis padarys viską, ką tik nori. Teismo nuosprendžio aš tada taip pat negavau, nes pats rimtai susirgau ir keturis mėnesius buvau priverstas gydytis. Iškart po to aš atėjau į teismą ir gavau nuosprendį, kuriame perskaičiau cinišką teisėjo V.Paškevičiaus, kuris prisidengė Lietuvos Respublikos vardu, melą. Aš dar bandžiau apskųsti sprendimą, bet man pasakė: „O kur tu buvai, laikas jau praėjo“, – toliau pasakojo B.Makarovas.
Aš buvau sužlugdytas. Nebuvo jėgų kovoti su tokia neteisybe.
Bet įstatymuose parašyta, kad kartais teismo sprendimą galimą apskųsti, net jei praėjo nustatytas terminas. Tik tam turi būti rimta priežastis. Vilnietis jos neturėjo, nes gydėsi pats ir jokių išrašų iš ligoninės neturėjo.
Iš kitos pusės, tuo metu nukentėjusiais buvo pripažinti ir pats vyras, ir jo žmona. Ir jei vyras gavo nors kokius dokumentus, tai jo žmona negavo nieko. Teismo nuosprendžio ji negavo iki pat mirties. Dėl to, kad nuosprendis nebuvo atsiųstas, šeima ir bandė jį apskųsti net po keturių mėnesių.
„Ji parašė raštą, kad nori apskųsti nuosprendį, bet apskųsti tiesiog nėra ką – jis negautas. Po kurio laiko apygardos teismo teisėjas Antanas Gaidelis atsiuntė šaukimą į posėdį, kur bus sprendžiama, ar mums leis apskųsti sprendimą. Posėdis turėjo įvykti ketvirtą dieną, bet šaukimas atėjo šeštą. Šaukimas atėjo, kai posėdis jau praėjo“, – sako vyras.
Bandė paveikti teismą per valdžią
Niekuo nepasitikintis vyras pradėjo bombarduoti laiškais visas instancijas ir politikus. Jis rašė ir į Generalinę prokuratūrą, Aukščiausiąjį Teismą, Teisingumo ministeriją, Seimą, Seimo kontrolieriams, į Prezidentūrą.
„Aš rašiau prezidentei. Prisegiau visus įrodymus, bet gavau tiesiog šaunų atsakymą – Lietuvos prezidento kanceliarija supažindinta su jūsų nuomone, kad teisėjai Paškevičius ir Zaicevas turi būti atleisti. Štai jums ir visa prezidentės kova už teisingumą“, – sako vyras.
„Kai aš sužinojau, kad Darbo partija rengia mitingą už teisingą Lietuvą, už teisingumą, aš taip pat atėjau. Aš mačiau, kaip „darbiečiai“ iš tribūnos audringai kalba, kaip jie pasirengia kovoti už tautą, už paprastus piliečius. Ir aš nusprendžiau jiems parašyti. Parašiau Virginijai Baltraitienei. Parašiau dar kovo 25 dieną. Jokio atsakymo. Toliau – Stasys Šedbaras. Tas pats. Rašiau ir Seimo pirmininkei. Bet ir Irena Degutienė liko abejinga. Nors parašytų ką nors, kaip teisingumo ministras ar prezidentė – „ačiū už nuomonę, mes su ja susipažinome“. Parašiau Valentinui Mazuroniui, kurio partija vadinasi „Tvarka ir teisingumas“...
„Geriau pasakykite, kas atsakė“, – klausiau vyro.
„Nė vienas. Mes politikams reikalingi tik vieną dieną – per rinkimus. Po to mes jiems neįdomūs ir visos kalbos apie teisingą teismą ir teisingumą bus pamirštos. Toliau populizmo niekas nejuda. Jie yra kovotojai tik savo kalbose.“
Be advokato – automatiškas pralaimėjimas
Iš teisinės puses šią istoriją sunku vertinti, nes B. Makarovas atidavė tik dalį šios bylos kopijos. Bet ir iš tų dokumentų aiškiai matosi šios istorijos moralė – kovoti teisme vienam ir bandyti pačiam studijuoti BK – tai automatiškas pralaimėjimas. 15min pasikonsultavo su keliais teisininkais, kurie nurodė vietas, kur aiškiai matosi, kad teisėjai galėjo priimti sprendimus tik remiantys ekspertizės dokumentais, kur labai aiškiai parašyta, kad avarija nebuvo ligos priežastimi. Ir ne tik parašyta, bet ir pagrįsta įvairiais specialistų teigimais ir formuluotėmis, kurias mes necituosime, nes ten užrašyta diagnozė ir kaip vystėsi sunki moters liga, kuri negalėjo atsirasti dėl lengvų galvos sužeidimų.
Kovoti teisme vienam ir bandyti pačiam studijuoti BK – tai automatiškas pralaimėjimas
Tai tvirtino ir tomografija, ir kiti tyrimai. Iš dokumentu matosi, kad teismas ne kartą davė vyrui galimybę patvirtinti savo teiginius, kad liga atsirado tik po avarijos, bet B. Makarovas nešė teismui tik dokumentus iš ligoninių ir poliklinikos, kurie buvo padaryti jau po avarijos, nors teismas reikalavo ankstesnės ligos istorijos, kuri galėjo patvirtinti, kad prieš avariją moteris buvo visiškai sveika. Tai irgi nebuvo padaryta.
Pats vyras, anot teisininkų, neteisingai traktuoja kai kuriuos įstatymus. O paprastas žmogus ir neturi mintinai žinoti viso BK ir kitų teisės aktų. Tam ir yra advokatai. Vyras nesugebėjo patvirtinti, kad negali mokėti advokatams, t.y. jo mokumas buvo nustatytas, bet samdyti jis nepanoro.
Anot teisininkų, ekspertizės dokumentai rodo, kad liga visgi atsirado prieš avariją, bet šeima galėjo gauti šiek tiek pinigų iš kaltinamojo, tačiau jis prašė net 200 tūkstančių litų, kas tokiose bylose yra visiškai nerealu. Dabar vyras turi teisę atnaujinti bylą, paduodant civilinį ieškinį, tai taip pat nurodė teisėjas, kurio darbu B.Makarovas yra nepatenkintas. Tik reikia viską daryti teisingai, su profesionalų pagalba. Vyras kol kas linkęs gintis pats, kas ir gali atnešti daug nemalonumų. 15min šaltinių duomenimis, dabar jau Baudžiamoji byla pradėta prieš vyrą už viešą šmeižimą.
Audris Kutrevičius, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atstovas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene:
Keista, kad nukentėjusysis savo tiesos ieško redakcijose, o nesprendžia šio ginčo teisminiu keliu. Be to, jis nutyli kai kurias bylos aplinkybes, kurios jam, matyt, yra nepalankios.
Teisiamajam V.Mažeivai nuosprendis dėl autoavarijos, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta abiejų nukentėjusiųjų sveikata, buvo paskelbtas 2008 metų gegužės 22 dieną. Nuteistajam skirta 30 MGL dydžio bauda. Nukentėjusieji nuosprendį galėjo apskųsti apeliacine tvarka per 20 dienų.
Nukentėjusysis, dalyvavęs teismo posėdžiuose, į nuosprendžio paskelbimą neatvyko, todėl šis teismo dokumentas jam buvo išsiųstas registruotu laišku. Tačiau vokas sugrįžo į teismą su nuoroda, kad adresatas laiško neatsiėmė. Maždaug po 6 mėnesių jis kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nukentėjusysis nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl blogos savijautos, tačiau nepridėjo jokių dokumentų, įrodančių šį jo teiginį. Todėl abiejų nukentėjusiųjų prašymai atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą buvo atmesti. Šios nutartys buvo apskųstos Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir šis nuosprendžio apskundimo termino neatnaujino.
Įstatymai numato, kad bylos šalys (taip pat ir nukentėjusieji) turi domėtis bylos eiga. Kaip jau minėjau, nukentėjusieji žinojo apie skelbiamą teismo nuosprendį, tačiau į jį neatvyko, nesidomėjo ir koks nuosprendis priimtas kaltinamajam.
Teisme ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama 2 metus (maždaug metus truko paskirta komisinė ekspertizė dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės). Teismas negali komentuoti, kodėl taip ilgai truko ikiteisminis tyrimas, tačiau noriu pažymėti, kad avarijų bylos gali būti ir labai sudėtingos, tokiose bylose skiriamos kelios ekspertizės.
Ginčas šioje byloje kilo, kadangi nukentėjusysis siekė, kad kaltinamasis būtų nuteistas dėl nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tiek specialisto išvadoje, tiek teismo paskirtoje komisinėje ekspertizėje buvo pripažinta, kad dabartinė nukentėjusiosios būklė buvo sąlygota jos ligos, tačiau tai nėra eismo įvykio pasekmė, todėl teismui perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmus nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Taip pat noriu pažymėti, kad nukentėjusysis netiksliai supranta Baudžiamojo proceso kodekso 223 str., kuriame aptartas teisėjo pasikeitimas nagrinėjant baudžiamąją bylą. Naujai paskirtas teisėjas gali ir nekviesti visų liudytojų iš naujo, o tik paskelbti žodžiu anksčiau šių asmenų duotus parodymus.
