Mišių pabaigoje prie altoriaus buvo perskaityta graudi atminimo kalba, kurią parašė dvylikos metų J.Lubienės dukterėčia Levita. Kalboje ji sakė, kad J.Lubienė buvo nuostabi teta, mama, sesuo, žmona ir draugė – žmogus, kuris niekada nesiliaudavo šypsojęsis.
Levita teigė, kad Jolantos dukra buvo jos pati geriausia draugė, suteikdavusi gyvenimui pilnatvę.
„Ji buvo šnekutė, mylėjo savo mokyklą ir draugus. Ji buvo saldi kaip cukrus ir šviesi kaip saulė“, – sakė Levita. Jos kalbą susirinkusieji palydėjo plojimais.
Mišias nužudytųjų garbei užsakė mokykla, kurioje mokėsi J.Lubienės dukra.
Kilorglino klebonas Michaelis Flemingas Mišiose teigė, kad tragedija sukrėtė visą parapiją. Pasak jo, iki šiol yra sunku patikėti tuo, kas nutiko.
Kunigo teigimu, sielvartas nužudytų lietuvių artimuosius nukėlė tarsi į kitą – liūdesio – pasaulį ir niekas negali suprasti jų skausmo, tačiau visa bažnyčios bendruomenė juos palaiko ir užjaučia.
Mišiose nešini gėlių vainikais dalyvavo J.Lubienės dukros klasės draugai, jos vyras Marius, sesuo Kristina su vyru Vaidu.
Nužudytosios turėtų būti laidojamos kitą savaitę Lietuvoje. Per kelias dienas šeimai pavyko į nurodytą sąskaitą surinkti beveik visą palaikų pergabenimui reikalingą 20 tūkst. eurų.sumą.
