Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Moksleivė iš Šalčininkų Gabija: „Blogas tas paukštis, kuris į savo lizdą daro“

Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Šaltinis: 15min
0
A A

Dėl teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymo Šalčininkų rajono administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui skirta daugiau nei 40 tūkst. litų bauda sukėlė politinį skandalą, kuris pasiekė net Europos Parlamentą. Šalčininkų rajone įsitvirtinusi Lenkų rinkimų akcija skundžiasi, kad lenkai diskriminuojami ir skriaudžiami. O kaip jaučiasi Šalčininkų rajone gyvenantys lietuviai? 15min.lt redakcija gavo Šalčininkų rajono moksleivės Gabijos laišką, kurį pateikiame savo skaitytojams.

Gyvenu Šalčininkuose. Ir man ne vis vien, kokia kalba mano krašte kalbama ir kokiomis kalbomis užrašai kabo. Šalčininkų krašto gyventojai jau XI a. metraščiuose vadinami lietuviais.

Senos lietuviškos žemės

Vien tik dabartinių kaimų senieji pavadinimai, kaip antai Dainavėlė, Dainava, Balandiškės, Akmenynė, Dailidė, Turgeliai, Šauliai, Žvėrynas, Šaltiniai, Šarkaičiai, Žaliaklonis, Švenčius ir kiti rodo, kad čia visuomet buvo lietuvių žemės.

Dabartiniame Šalčininkų rajone yra Bėčionių, Eišiškių, Kiaulėkų, Kurmelionių, Paūdronių, Sangeliškių, Tetervinų, Turgelių, Valakavičių piliakalniai – gynybinės kovos prieš užpuolikus forpostai. Ant kai kurių jų stovėjo tvirtos pilys. Antai Eišiškių pilį istoriniai šaltiniai mini 1385 m. Dar iki Lietuvos valstybės susikūrimo pirmasis suvienytosios Lietuvos valdovas Mindaugas Šalčininkų krašte valdė dalį savo būsimos valstybės. Per šį kraštą ėjo svarbiausi keliai, jungę ne tik atskiras valstybės dalis, bet ir pačią valstybę su kaimyninėmis šalimis. Todėl šio krašto žmonėms teko nemažai kentėti nuo svetimšalių – rusų, kryžiuočių (vokiečių riterių), mongolų totorių, lenkų – antplūdžių.

XVI a. Šalčininkų ir Eišiškių apylinkėse gyventojai kalbėjo lietuviškai. Taip pat buvo vartojama lenkų ir bažnytinė slavų kalba.

Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Autorės nuotr. Dvikalbės lentelės Šalčininkuose

Lietuvos bajorija pradėjo lenkėti po Liublino unijos (1569 m.). Tada prasidėjo ir lietuvių baltarusėjimo (gudėjimo) procesas. XIX a. viduryje Šalčininkų krašte tarp lietuvių plito ne kuri nors slavų kalba (lenkų, rusų, baltarusių), bet vadinamoji „paprastoji“ kalba („po prostu“). Lietuviai, vartodami ją kaip antrąją kalbą, galėjo suprasti tiek lenkiškai kalbantį kunigą ar dvarininką, tiek rusiškai kalbantį caro valdininką.

Šalčininkų krašte tarp lietuvių plito ne kuri nors slavų kalba (lenkų, rusų, baltarusių), bet vadinamoji „paprastoji“ kalba („po prostu“). Lietuviai, vartodami ją kaip antrąją kalbą, galėjo suprasti tiek lenkiškai kalbantį kunigą ar dvarininką, tiek rusiškai kalbantį caro valdininką.

Man smagu, kad dar ir šiandien mūsų krašte galima aptikti močiučių, kalbančių senąja dzūkų tarme. Gaila tik vieno – kad jaunimas savo protėvių tarmę pamiršta.

Dvikalbės lentelės – ne tik ant privačių namų

Labai liūdina ir tas faktas, kad mūsų mylimo rajono valdžia niekaip nesugeba nukabinti dvikalbių lentelių. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Jašiūnuose, Balinskio gatvėje, prie vieno namo užrašas kabo tik lenkų kalba.

Labai liūdna, kad teisinėje valstybėje mūsų savivaldybės administracija jau keletą metų nevykdo teismų sprendimų. Mūsų mielas rajono administracijos direktorius Boleslov Daškevič pasakys: „Nieko negaliu padaryti – privatūs namai. Supraskite, aš labai noriu laikytis valstybės įstatymų, bet, matote, nieko negaliu padaryti – žmogaus nuosavybė“.

Įdomu, jeigu prie visų namų pakabintumėm užrašus tik lenkų kalba, irgi nieko negalima padaryti? Man teko matyti gatvių užrašus, išverstus iš lietuvių kalbos, to, beje, nebuvo net sovietmečiu. Vėliau gal atsiras norinčių išversti gyvenviečių pavadinimus arba sukurti naujus, panašiai kaip carinės Rusijos laikais.

Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Dvikalbės lentelės Šalčininkuose

Keista, savivaldybės atstovai kiekvieną dieną eidami į darbą gal ir nepastebi, kad prie savivaldybės pastato užrašas kabo dviem kalbomis. Tokie užrašai kabo prie kultūros namų, bibliotekų, bei rajono seniūnijų. Visi šitie pastatai tai jau ne privati valda.

Norėtųsi tikėti, kad būdami labai katalikiško rajono gyventojai, laikytumėmės tikėjimo dogmų. Neseniai teko dalyvauti vienos seniūnijos kultūros namuose surengtame susitikime su atstovais iš Baltarusijos. Labai simpatiška seniūnė kreipdamasi į renginio dalyvius ištarė tokius žodžius: „Gerbiami lenkai, sveikinu jus su šventėmis“. Salėje sėdėjo nemažai lietuvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautų atstovų. Matyt, jie mažiau gerbiami rajono gyventojai. Labai liūdna, kai taip kalba tas žmogus, kurio kabinete kabo didžiulis Jėzaus portretas. Tiesa, Vyties neteko matyti.

Jeigu galima nevykdyti teismų sprendimų pareigūnams, kaip šią situaciją turėtų suprasti paprasti rajono žmonės? Gal tada galima pažeidinėti eismo taisykles, smurtauti,  o gal ir keliasdešimt dėžių kontrabandinių cigarečių įsigyti nieko blogo?

Galų gale, jeigu lenteles kabiname lenkų kalba, tai nepamirškime ir kitų tautų, kurios mažiau skaitlingos ir jiems tikrai sunku išlaikyti savo tapatybę.

Kita vertus, negi lentelės pakabinimas padės išlaikyti savo kalbą? Lietuvos karaimai, būdami neskaitlinga tautine mažuma ir gyvendami Lietuvoje jau nuo Vytauto Didžiojo laikų, neturėdami savo valstybės išlaiko tautiškumą.

Ar visi prieš įstatymą lygūs?

Aišku, galima sakyti – nieko tokio, tačiau tai labai blogas pavyzdys mūsų rajono gyventojams. Supraskime, jeigu galima nevykdyti teismų sprendimų pareigūnams, kaip šią situaciją turėtų suprasti paprasti rajono žmonės? Gal tada galima pažeidinėti eismo taisykles, smurtauti, neiti į darbą, o gal ir keliasdešimt dėžių kontrabandinių cigarečių įsigyti nieko blogo? Kas pasakys, kur yra riba žmogiškumui, elementariam padorumui? Kaip tokie pareigūnai gali kalbėti apie meilę tėvynei?

Dvikalbės lentelės Šalčininkuose
Dvikalbės lentelės Šalčininkuose

Matyt, kalbėti (skaityti) gali, bet ką nors daryti šia linkme – tikrai ne. Todėl aš šventai tikiu, kad mūsų rajono jaunoji karta privalo stengtis laikytis įstatymų. Kruopščiai dirbti ir svarbiausia – mylėti tėvynę Lietuvą ne žodžiais, bet darbais. Galiu pasidžiaugti, kad nemaža rajono jaunimo dalis aktyviai sportuoja, dalyvauja šauliių ir įvairių kitų organizacijų veikloje, studijuoja, dirba. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje draugiškai darbuojasi šauliai su skautais.

Labai norėtųsi tikėti, kad ateityje, nepaisant įvairių nesantaikos kurstytojų, vis daugiau ir daugiau jaunimo supras paprastą tiesą – blogas tas paukštis, kuris į savo lizdą daro.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min