Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai tikisi iki vasaros įminti kapų Gedimino kalne mįslę

LNM archeologai (iš kairės G.Grižas, V.Steponaitis, G.Petrauskas)
LNM nuotr. / LNM archeologai (iš kairės G.Grižas, V.Steponaitis, G.Petrauskas)
Šaltinis: BNS
0
A A

Lietuvos mokslininkai tikisi iki vasaros patikrinti archeologų prielaidą, kad Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, rasti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų – sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

„Aš manau, kad iki vasaros išvados jau bus“, – BNS sakė palaikų tyrimą koordinuojantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas.

Jo teigimu, tyrimo sėkmė daug priklausys nuo to, kokias fotografijas ir kitus duomenis pateiks istorikai.

„Individualiam identifikavimui pasitelksime kaukolės portreto sugretinimus. Rezultatas turėtų būti pakankamai patikimas“, – kalbėjo R.Jankauskas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai keturių asmenų palaikus sausio mėnesį aptiko vykdydami kalno tvarkybos daiktus. Jie palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Palaikai neseniai perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams.

Šalia vieno mirusiojo palaikų aptiktas sidabrinis medalionas, kuris pagamintas XIX amžiaus viduryje, todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Laukia ilgas darbas

Lietuvos nacionalinis muziejus teigia savo fonduose turintis kai kurių sukilimo dalyvių fotografijų, jas galėtų pateikti specialistams, bandant identifikuoti palaikus, taip pat žada kreiptis pagalbos į kitas institucijas.

„Kviesime bendradarbiauti Lietuvos valstybės istorijos ir kitus archyvus, mat mūsų turimų fotografijų ir kitų istorinių duomenų apie konkrečius asmenis tikslesniam ištyrimui gali ir nepakakti. Mūsų laukia ilgas ir kruopštus paieškų darbas“, – BNS sakė muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis.

Pasak jo, Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras šiuo metu atlieka įvairių radinių, rastų šalia palaikų, konservavimo darbus.

1863–1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais. Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sukilimo pradžia atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbta 1863 metų vasario 1-ąją.

Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.

1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas (lenk. Konstanty Kalinowski, balt. Kastuś Kalinoŭski), jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui.

Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min