Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslo ir studijų įstatymo epopėja tęsiasi

Studentai
Photos.com nuotr. / Studentai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį Seime toliau tęsėsi naujojo Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymas. Beveik 4 valandas parlamentarai punktas po punkto nagrinėjo siūlomas įstatymo pataisas.

Šio posėdžio metu buvo svarstomos pataisos daugiausiai susijusios su universitetų valdymu.Seimo nariai bandė prieštarauti įstatyme esančiai nuostatai, kad rektorius skiriamas viešuoju konkursu – esą jį, kaip ir dabar, turėtų rinkti universiteto senatas. Tačiau šiai pataisai nepritarta. Konservatoriai Marija Čigrijienė ir Rytas Kupčinskas pateikė pluoštą pataisų dėl aukštųjų mokyklų valdymo – jie siūlė, kad universitetų valdymo organais būtų ne tik rektorius ir senatas, bet ir taryba. Tačiau Seimas nusprendė, kad tarybai įstatymo projekte bus paliekama priežiūros funkcija.

Nepatiko ilgai sėdėti

Taip pat atmestas šių parlamentarų pasiūlymas vykdyti ne išorinę, o vidinę aukštosios mokyklos kontrolę.

Seimas į įstatymo projektą įtraukė nuostatą, jog valstybinių universitetų tarybos rengs metines veiklos ataskaitas Vyriausybei.

Į įstatymo projektą įtraukta pataisa, kuria teigiama, kad aukštosios mokyklos tarybos nariu negali tapti  Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Numatoma, kad tarybos narių kadencija truks 5 metus, išskyrus studentų deleguotus atstovus – jiems numatoma 4 metų kadencija.

Mokslo ir studijų įstatymo svarstymas užsitęsė – parlamentarai prie jo sėdėjo valanda ilgiau nei planuota. Tai patiko ne visiems Seimo nariams. „Ar bus priimtas ar ne, toks ar ne toks – tai nieko nelems. Šiuo metu turim galiojantį įstatymą, kuris reglamentuoja stojimo į universitetus tvarką. Nereikia mūsų klaidinti, kad laiku nepriėmus įstatymo nesudarysim sąlygų moksleiviams įstoti į aukštąsias mokyklas“, – į Gintaro Steponavičiaus pastabą, jog gegužės 4 dieną prasideda stojimai į universitetus, todėl iki to laiko reikia arba priimti arba atmesti naująjį įstatymo variantą, sureagavo Juozas Olekas.

Svarbiausia – konkurencija

Naujajame įstatyme numatyta įvesti vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemą: krepšeliai skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams  ir jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas.Abiturientas krepšelį gautų dvejiems metams. Paskui, jei jo vidurkis bus dviem balais žemesnis už bendrą, jis krepšelį praras. Pasak reformos iniciatorių, tokia sistema skatins konkurenciją.

Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.

Šiuo įstatymu reglamentuojama aukštojo mokslo reforma skaldo akademinę bendruomenę – dalis jos rengia reformos palaikymo koncertus ir akcijas, o dalis priešinasi protesto demonstracijomis ir mitingais.

Komentarai
Temos Reforma, Seimas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min