Antradienį Seimo Socialdemokratų partijos frakcijoje apsilankiusi ministrė sakė, kad trumpesni mokslo metai nei Lietuvoje yra tik Graikijoje, Portugalijoje ir Turkijoje.
„Tai tiesiogiai koreliuoja su moksleivių pasiekimais ir tas yra įrodyta tyrimais. Tie patys vaikai, kurie skundžiasi dėl mokslo metų ilginimo, patys sako, kad mokykloje yra didelis krūvis – kas antrą dieną kontrolinis, po tris valandas namų darbų kasdien“, – teigė ministrė.
Nors galutinio sprendimo nėra, dabar kalbama apie 10-15 dienų ilgesnius mokslo metus.
J.Petrauskienės teigimu, edukologai rekomenduoja, kad atostogos mokiniams neturėtų būti dažnesnės nei 7-8 savaitės, antraip išblaškomas ugdymo procesas. „Daugelyje Europos šalių yra mokomasi iki Joninių“, – sakė ji.
Nors galutinio sprendimo nėra, dabar kalbama apie 10-15 dienų ilgesnius mokslo metus. Moksleivių vasaros atostogos kasmet prasideda paskutinėmis gegužės arba pirmosiomis birželio dienomis.
„Jei žiūrėti į pradinukus ar progimnaziją, galbūt trumpinti dalinai atostogas, dalinai pridėti vasaros dienų. Kaip (tai padaryti – aut.) – turime kalbėti su mokykla, turime kalbėti, kokios pagalbos reikia mokyklai siekiant įvesti tai (...) Vasaros metu pamokas galima kūrybingiau organizuoti, nebūtinai sėdint klasėje – yra įvairių formų“, – tvirtino ministrė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vykstant brandos egzaminams mokyklos tampa, ministrės žodžiais, bunkeriais – siekiant išvengti anksčiau pasitaikiusių užduočių nutekinimo skandalų, į jas gali patekti tik egzaminus laikantys moksleiviai.
„Galima bunkeriu paversti tik tam tikrą korpusą, kur vyksta egzaminai, kad netrukdytų egzaminams. Čia organizaciniai klausimai, bet mes turime išaiškinti, padėti mokykloms tai realizuoti“, – pabrėžė ministrė.
Šešiamečiai lankyti mokyklą pradės po metų ar dviejų
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) taip pat planuoja įvesti ugdymą 6 metų vaikams.
J.Petrauskienės teigimu, ši tvarka labai greitai įvesta nebus, nes reikia adaptuoti mokymo programas, kurios turės būti pritaikytos mažesniems vaikams. Anot jos, nereikia kurti naujų programų, reikia adaptuoti esančias programas naujai sistemai.
„Skirtumas tarp penkiamečio, šešiamečio ir septynmečio yra. Bet ką rodo tarptautiniai tyrimai – suteikiant galimybę anksčiau pradėti mokyklą, daugelis tokių vaikų pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Tai negali būti daroma be išimties neatsižvelgiant į vaiko brandą“, – teigė ji.
Prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, jo brandą įvertina specialistai. Anot ministrės, tai bus daroma ir toliau ir kiekvienu atveju bus sprendžiama, ar vaikas jau gali lankyti mokyklą.
Ministrė socialdemokratams kalbėjo, kad atskirtis švietime didėja – nepaisant to, kad yra puikių mažų kaimo mokyklų ir jose dirbančių mokytojų, tačiau pažiūrėjus plačiau, mažesnių miestelių pasiekimai negali lygintis su stiprių miesto mokyklų moksleivių žiniomis.
Mokyklų tinklo pertvarka yra savivaldybių rankose.
Anot J.Petrauskienės, mokyklų tinklo pertvarka yra savivaldybių rankose ir esą jau dabar galima pastebėti puikių pavyzdžių: „Kauno rajone yra mokykla, kur yra viena vadovybė trims mokykloms. Yra filialai, skyriai, yra įvairūs modeliai kaip galima taupyti lėšas. Aš paprašiau mokyklos vadovės parodyti finansinius rezultatus – jie sugebėjo padidinti mokytojams atlyginimus.“
Atsakydama į socialdemokrato Juliaus Sabatausko klausimą, kiek nuo šiemet kilo mokytojų algos, J.Petrauskienė pripažino, kad tam skirti 17 mln. eurų didelio pokyčio lemti negalėjo – pedagogų algos augo nuo kelių iki keliasdešimt eurų.
