Per dvidešimt trejus Nepriklausomybės metus Lietuvos veidas pasikeitė neatpažįstamai: iš periferinės socialistinės respublikos tapome vakarietiška valstybe. Sparti socialinė kaita, vartotojiškumas, globalizacija, technologinė pažanga suteikė ne tik daug naudos, bet iškėlė ir daugybę iššūkių. Visuomenėje vykstantys pokyčiai neaplenkė ir mokyklos.
2007–2013 m. Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) administruojamų programų mobilumo veiklose dalyvavo 18 510 mokinių ir būsimų ar esamų mokytojų, rašoma ŠMPF pranešime.
Bendravimas su užsienio šalių partneriais atveria kitokio požiūrio perspektyvą. Projektų veikloje dalyvavusių mokytojų paklausėme, kaip pasikeitė šiuolaikinė mokykla ir su kokiomis problemomis ji susiduria?
Raštingumo mažėjimas – neskaitymo ir technologinės pažangos padarinys
Naujosios technologijos padeda ruoštis pamokoms, taikant įvairius mokymosi metodus, tačiau yra ir kita pažangos pusė. Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Asta Jankauskienė teigia, kad kalbos apie bendrą mokinių raštingumo ir žinių lygio mažėjimą pagrįstos, o mokymasis tapo fragmentiškas ir paviršutiniškas.
Besaikis modernių komunikacijos priemonių naudojimas, žemo lygio televizijos laidos ir knygų neskaitymas lemia raštingumo mažėjimą, – sakė mokytoja A.Jankauskienė.
„Besaikis modernių komunikacijos priemonių naudojimas, žemo lygio televizijos laidos ir knygų neskaitymas lemia raštingumo mažėjimą. „Šlubuoja“ ne tik rašyba – labai sumenko mokinių gebėjimas kurti ir suprasti tekstus, kalbėti viešai, atsirinkti informaciją, ją interpretuoti“, ‒ teigė mokytoja.
Remiantis įvairiomis visuomenės apklausomis, trečdalis lietuvių visiškai neskaito knygų. Knygų neskaitymą kaip vieną iš pagrindinių šiuolaikinės mokyklos problemų įvardija ir Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Ramunė Juknelienė.
„Buvau apstulbusi, kai mano dukra parsinešė sutrumpintą romano „Altorių šešėly“ adaptaciją. Patariau pasiimti originalų romaną. Kiek apskritai šiais laikais esama žmonių, kuriems dovanota knyga yra dovana?“ – klausia R. Juknelienė.
Ar mokytojas vis dar gali būti autoritetas?
Ekranuose ir žurnalų puslapiuose peršamas kino, muzikos, verslo įžymybių gyvenimo būdas. Dažnas stojantysis į pedagogikos studijas renkasi jas kaip atsarginį variantą. Ar tokiomis aplinkybėmis mokytojas gali išlaikyti autoritetą mokinių akyse?
Deja, tenka pripažinti, kad mokytojo autoritetas visuomenėje sumenko, – sakė L.Bartkuvienė.
Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Laima Bartkuvienė teigia, kad mokytojo autoritetas matuojamas tuo, kiek jis įdomus savo mokiniams.
„Mokytojas savo mokiniams išliks autoritetas, kol turės pakankamai žinių, užsidegimo, gebėjimo sudominti savo dalyku. Deja, tenka pripažinti, kad mokytojo autoritetas visuomenėje sumenko“, – pasakojo L. Bartkuvienė.
Kalbinti pašnekovai teigia, kad pasikeitė ir patys mokiniai: tapo pragmatiškesni ir ne tokie smalsūs.
„Dabar labiau jaučiamas vartotojiškas požiūris į mokymąsi, bendravimą. Sunkiau išjudinti mokinius dalyvauti renginiuose ir popamokinėje veikloje“, – teigia A. Jankauskienė.
„Seniau mokiniai turėjo mažesnes galimybes, bet didelių siekių, o dabar – „nieko nenoriu, niekas neįdomu, suvartojau, pamiršau“, o dažniausias atsakymas – „išvažiuosiu į Angliją“, – pasakojo R. Juknelienė.
Dalyvavimas projektų veikloje formuoja kitokį požiūrį
Lietuva vis dar nejaukiai trypčioja Vakarams jau gerai pažįstamos modernybės prieangyje, todėl galimybė perimti tų šalių patirtį yra ypač naudinga.
„Dalyvavimas projektų veikloje suteikia patrauklias galimybes jaunimui visapusiškai tobulėti, gilinti kalbos, bendravimo įgūdžius, skatinti toleranciją ir pagarbą kitoms tautoms ir kultūroms, sėti taikos grūdus visoje Europoje, padėti suvokti savo gimtojo krašto papročių, kalbos svarbą“, – teigia A. Jankauskienė.
Jai pritaria ne vieną tarptautinį projektą Vilniaus Senvagės gimnazijoje vykdžiusi Vida Metelionienė, teigianti, kad projektų veikla įkvepia naujiems darbams, sumanymams ir tolesnei aktyviai veiklai.
„Kiekvienas projektas pirmiausia suteikia pasitikėjimą savimi ir suvokimą, jog esame nemažai pasiekę ugdymo srityje. Palygini su kitomis šalimis ir imi didžiuotis savo šalimi, kultūra, pasiekimais, gimnazijos veikla“, – pasakojo V. Metelionienė.
Mokykla negali būti statiška, ji turi prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės, spartaus pasaulio raidos tempo ir technologinės pažangos. Svarbiausia teisingai pasirinkti įrankius, padėsiančius kurti visuomenę, pasiruošusią priimti XXI amžiaus keliamus iššūkius.
