„Konkrečios statistikos dar nėra, tačiau gali būti, kad kelios mokyklos nespės baigti remonto“, – „15min“ sakė savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė Lijana Kairienė.
Pasak specialistės, tikimasi, kad remontas bus pabaigtas tiek, kad netrukdytų mokiniams ir mokytojams. Tačiau valdininkai negalėjo pasakyti, kiek ir kurios mokyklos vis dar skęsta remonto dulkėse.
„Važinėjo daug specialistų, bet suvestinių neturime“, – likus kelioms dienoms iki rugsėjo 1-osios įtikinėjo L.Kairienė.
Kol valdininkai bando susivokti dokumentuose, sostinės mokykloms ramybės neduoda ir naujasis įstatymas, pagal kurį visi pradinukai turės būti maitinami nemokamai.
„Mokykloje trūksta vietos, reikia naujų suolų ir darbuotojų, o pinigų nėra“, – guodėsi Petro Vileišio mokyklos direktorė Danutė Kazakevičienė.
Šiemet sostinės mokyklų renovacijai buvo skirta per 43 mln. Lt, beveik dukart daugiau nei pernai.
„Būtų daugiau pinigų, renovacija vyktų sparčiau ir darbai būtų baigti laiku. Bet, jei toks finansavimas išliks, pamažu visos mokyklos bus suremontuotos“, – tikino savivaldybės Kultūros ir ugdymo departamento direktorė L.Kairienė.
Nauja tvarka
Pasiruošimą rudens šventei temdo ir naujasis įstatymas, pagal kurį visi pradinukai turi būti maitinami nemokamai. Tačiau ir tam pasiruošti mokykloms neužteko laiko – paskubomis ieškoma suolų valgykloms, virtuvės darbuotojų, derinami maitinimo tvarkaraščiai.
„Tvarka patvirtinta, tačiau papildomų lėšų tam niekas neskyrė. Mokyklos išaugusias sąnaudas turi padengti iš gaunamų 2 proc. pajamų mokesčio, kurį mokyklai gali skirti tėvai“, – apgailestavo P.Vileišio mokyklos direktorė D.Kazakevičienė.
Pasak jos, iš tėvų gaunamų pinigų neužtenka visoms finansavimo skylėms užkamšyti. Baiminasi, kad rugsėjį „bus daug chaoso“.
„Problemų bus ir ypač pradinio ugdymo mokykloms. Kažkaip šią bėdą reikės spręsti – galbūt organizuoti valgymą pamainomis“, – svarstė savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Sketenis.
Mokyklų trūksta
Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius patikino, kad pinigų mokyklos pradinukų maitinimui tikrai bus. „Su Socialinių reikalų ir darbo ministre sutarėme, kad ji pasirašys naują įsakymą dėl socialinių lėšų panaudojimo. Savivaldybės jų kasmet sutaupo po keliasdešimt milijonų, šias lėšas ir galės panaudoti mokyklos, pirkdamos virtuvės įrangą ir padengdamos kitas išlaidas“, – sakė A.Monkevičius.
Rūpesčiais aptekusios ugdymo įstaigos turi sukti galvas ir dėl valdininkų neveiksnumo. Trejus metus besitęsianti Jono Basanavičiaus mokyklos reorganizacijos problema ir šiemet nebuvo išspręsta. Rugsėjo 1-ąją mokykla sutiks taip ir negavusi papildomų patalpų, nors yra perpildyta. „Deja niekas nepasikeitė – sprendimai vilkinami, o mokslo metus pasitiksime susispaudę“, – pasakojo mokyklos direktorė Fausta Gulbinienė.
J.Basanavičiaus mokykloje, talpinančioje apie 860 moksleivių, mokosi per 1450 vaikų, o antroje pamainoje priversti mokytis dar apie 250 mokinių.
„Mokyklų trūksta, ypač naujuose rajonuose, nors mokinių skaičius šiemet ir sumažėjo“, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas J.Skestenis.
Valdininkai suka galvas, kaip „pigiai ir greitai“ pastatyti mokyklų, tačiau miestas neturi savo žemės, o pagrindinės lėšos skiriamos darželių statybai.
„Mieste labiau reikia naujų darželių, tačiau mokyklos taip pat planuojamos. Numatyta mokyklos vieta Balsiuose, generuojama idėja mokyklą statyti ir vadinamojo Perkūnkiemio teritorijoje, nes ateityje ten tikrai bus problema“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas.
Šiemet sostinės ugdymo įstaigų duris pravers apie 73 tūkst. moksleivių. Pastebima, kad šiek tiek sumažėjo vyresnių mokinių, tačiau daugėja pradinukų. Šiuo metu Vilniuje yra 110 mokyklų. Miestui reikėtų dar bent 3-4 naujų naujų ugdymo įstaigų.
