V.Būdienė interviu Žinių radijui atkreipė dėmesį, kad vangiai pertvarkant vidurines mokyklas į pagrindines, moksleivių ima trūkti gimnazijoms. „Kuo greičiau tinklą sutvarkytų miestai, tuo ramiau galėtų dirbti mokyklos, tėvams būtų aiškiau, kur jų atžalos eis į mokyklą“, – kalbėjo V.Būdienė.
Anot jos, pertvarkos neturėtų stabdyti ir mokyklų bendruomenių nepasitenkinimas numatomais pokyčiais, nes demografinė situacija lemia moksleivių mažėjimą. „Gimnazijoms pradeda trūkti komplektuojamų klasių, nes savivaldybės sunkiai pertvarko vidurines mokyklas į pagrindines, kurių mokiniai vėliau papildytų gimnazijas“, – sakė patarėja.
Priežastys – politinės
Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis, sutinka su tokiais V.Būdienės priekaištais.
„Vilniuje priežasčių reikėtų ieškoti nuo pat reformos pradžių, 2005 metais, kai buvo sukurtas pirmasis tinklo pertvarkos planas. Dėl tam tikrų politinių motyvų plano vykdymas buvo laikas nuo laiko atidėliojamas arba išimami ir vykdomi tik atskiri epizodai. Todėl dabar turime tokią situaciją, kad Vilniuje kokios buvo vidurinės mokyklos, tokios ir liko“, – „15min“ sakė G.A.Petronis.
Sunkiausia – su tautinėmis mažumomis
Trukdžių Vilniuje susidaro ir dėl to, kad reforma palietė tautinių mažumų, kurios itin aktyviai priešinasi, mokyklas. „Reikėtų išskirti mokyklas, kuriose dėstoma rusų ir lenkų kalbomis. Jose mokinių skaičius mažėja ir jeigu nebus imtasi kardinalių veiksmų, artimiausiu metu kai kurias mokyklas gali tekti paprasčiausiai uždaryti“, – įspėjo G.A.Petronis.
Švietimo departamento direktorius pateikė pavyzdį apie Vilniuje šiuo metu veikiančias dvi gimnazijas, kur dėstoma rusų kalba. Jo teigimu, šių gali laukti liūdnas likimas, jeigu vidurinės mokyklos, paisydamos tik savo interesų, toliau stabdys reorganizaciją. Tuomet gimnazijoms, anot G.A.Petronio, pradės trūkti moksleivių ir jas teks uždaryti.
