Nors aplinkiniai gana skeptiškai vertina jų galimybes, patys vairuotojai-senjorai nesijaučia per vėlai ketinantys „įstoti“ į vairuotojų gretas. Tiesa, daugelio tokių vairuotojų maršrutai apsiriboja neilgais atstumais: „namai-sodas“, „namai-kapinės“, „namai-vaikų butas“ ir panašiai.
Kaunietė Elytė nutarė išmokti vairuoti automobilį sulaukusi 55-erių. „Norėjau dažniau susitikti su anūkais, kurie gyvena Romainiuose. Kad nereikėtų vyro kas kartą prašyti nuvežti ir parvežti, sugalvojau, kad galiu vairuoti ir pati“, – „15min“ pasakojo kaunietė. Moteris neslėpė, kad apsisprendusi mokytis vairuoti apie tai niekam nesigyrė. Buvo nedrąsu, be to, nenorėjo, kad aplinkiniai klausinėtų „ar jau išlaikei egzaminus?“.
„Pirmiausia nuėjau „apsiuostyti“ į vairavimo mokyklą. Ieškojau moters instruktorės, nes žinojau, kad vyrai moteris vairuotojas greitai nurašo. O čia dar vyresnio amžiaus moteris“, – prisiminė Elytė. Tačiau vėliau ji prisipažino sulaukusi vyrų instruktorių pagyrų: po sąžiningai lankytų pamokų moteris iš pirmo karto išlaikė ir teorijos, ir praktikos egzaminus. Tai padaryti pavyksta ne kiekvienam jaunesnio amžiaus vairuotojui.
Dabar ponia Elytė savarankiškai važinėja ne tik pas Kauno rajone gyvenančius anūkus, bet išsirengia ir į tolimesnes keliones. „Važiuoju kur noriu, nieko nebijau. Matyt, atėjo laikas pačiai vairuoti. Visą gyvenimą nebuvo poreikio, nes vežiojo vyras“, – pasakojo kaunietė.
Vairavimo mokyklų Kaune ir Klaipėdoje atstovai tvirtino beveik kas savaitę sulaukiantys būsimų vairuotojų, perkopusių 50 ar 60 metų, skambučių ir vizitų. Tiesa, kai kuriems užtenka tik kartą pavažiuoti su instruktoriumi – išsigandę, kad nesugebės susidraugauti su technika, jie toliau mokytis nesiryžta.
Per kelerius metus transporto srautai miestuose stipriai padidėjo, todėl net ir trumpai nevairavę vyresni vairuotojai susiduria su nepatirtais pavojais. Sakė T.Pučius.
Prireikia kantrybės
„Svarbiausia nepasitikti šių žmonių su išankstine nuostata „vyresnis vairuotojas – mirtis už kampo“. Amžiaus cenzo, kada privalai pradėti mokytis vairuoti ir gauti vairuotojo pažymėjimą, Lietuvoje nėra. Tačiau akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmogaus refleksai ir reakcija nebe tokie, kaip jaunystėje. Todėl su vyresniais pradedančiaisiais vairuotojais dirbantiems instruktoriams reikia labiau pasistengti viską išdėstyti paprastai ir aiškiai, padrąsinti žmogų. Dirbant tokį darbą praverčia ir psichologijos, ir pedagogikos žinios“, – darbo subtilybes atskleidė vairavimo mokyklos Kaune savininkė Laimutė Rudaitienė.
Nevieną vairuotoją-senjorą vairuoti išmokiusi pašnekovė pasakojo, kad jos darbo praktikoje vyriausia „moksleivė“ buvo 67-erių moteris. „Jai buvo labai sunku viską perprasti. Nors vairuotojo pažymėjimą turėjo, tačiau kelis dešimtmečius nebuvo vairavusi, todėl visko teko mokytis iš naujo“, – pasakojo L.Rudaitienė.
Vyresnės moterys drąsesnės už vyrus
Anot pašnekovės, į vairavimo mokyklas vyresnio amžiaus žmones atveda skirtingos priežastys. Moterims neretai vairuotojo pažymėjimo prireikia, kai miršta vyras ar kai vaikai iškeliauja gyventi į kitą miestą, šalį. „Kitiems tesinori patogiau keliauti į sodą ar dažniau aplankyti šalia gyvenančius vaikus, draugus“, – pasakojo vairavimo mokyklos vadovė. Anot jos, dažnas vairuotojas-senjoras mokosi, o vėliau ir vairuoja automobilį, turintį automatinę greičio pavarų dėžę.
Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo Egzaminų centro vyresnysis specialistas Ričardas Jakubčionis pasakojo, kad vyresniame amžiuje pradėti vairuoti dažniau ryžtasi dailiosios moterys. „Egzaminus laikančių ir išlaikančių 50-60 metų moterų ženkliai daugiau. Tačiau perkopus 70-ies metų ribą sėsti prie vairo paprastai ryžtasi tik vyrai. Dažniausiai jie jau būna vairavę kokią nors transporto priemonę, o dabar atnaujina savo žinias“, – pasakojo „Regitros“ atstovas.
Neprieštarautų papildomiems reikalavimams
Papildomų reikalavimų vairuoti besimokantiems senjorams Lietuvos įstatymai nenumato. Atsižvelgiama tik į jų sveikatos būklę. „Visiems vairuotojams, kurie yra iki 59 metų, sveikatą reikia tikrintis kartą per 5 metus, 60-70 metų amžiaus – kartą per 3 metus, 70-80-ies – kartą per 2 metus, o vyresniems – kasmet. Šie reikalavimai netenka galios, jei medikų komisija numato kitaip. Tarkime, konkrečios ligos atveju. Tuomet medikai gali įpareigoti vairuotoją sveikatą tirtis dažniau“, – sakė R.Jakubčionis.
Jis neslėpė, kad neprieštarautų, jei Lietuvoje galiotų reikalavimas kas keleri metai patikrinti vyresnio amžiaus vairuotojų teorines ir praktines vairavimo žinias: „Niekam nuo to blogiau nebūtų. Tačiau kol kas jokių kalbų apie tokius „egzaminavimus” nesigirdi“.
Teigiamai įvestus papildomus reikalavimus vyresniems vairuotojams vertintų ir policijos pareigūnai, kuriems kasdien tenka susidurti su įvairaus amžiaus vairuotojais. „Jeigu lygintume statistiką, matytume, kad vyresnio amžiaus vairuotojai sukelia mažiau avarijų, kuriose nukenčia žmonės. Jie atsargesni, todėl mažiau pavojingi. Tačiau dėl sulėtėjusios reakcijos, lėčiau priimamų sprendimų tokie vairuotojai sumažina transporto pralaidumą. Nespėję laiku pasukti, kur norėjo, jie sukelia menkus eismo įvykius, kurie nėra skaudūs, bet vargina kitus eismo dalyvius ir pareigūnus“, – pastebėjo Kauno policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Tautvydas Pučius.
Vyriausia pradedančioji vairuotoja – kaunietė
Šių metų „Regitros“ statistiniai duomenys atskleidžia, kad vairavimo pažymėjimo Lietuvoje daugiausiai siekia aštuoniolikamečiai. Nuo šių metų sausio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas daugiau nei 18 tūkst. ką tik pilnametystės sulaukusių jaunuolių. Kitų amžiaus grupių, įgijusių pažymėjimus, kelissyk mažiau. Vyriausia moteris šiemet sėkmingai gavusi vairuotojo pažymėjimą buvo
