Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų (AŠDPS) susivienijimas vakar pareikalavo, kad Vyriausybė nedelsiant sėstų prie derybų stalo. 7 tūkst. mokytojų pasirašytoje rezoliucijoje tvirtinama, kad jei sprendimas dėl pedagogų darbo užmokesčio bus priimtas be derybų, gali prasidėti streikai.
Skyrė mažiau
AŠDPS siekia, kad kitąmet algos padidėtų ne mažiau kaip 22 proc., pradedant 10 proc. atlygio augimu nuo sausio 1 dienos.
Profesinės sąjungos su buvusia Vyriausybe anksčiau pasirašė ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą. Joje valdžia buvo įsipareigojusi 10 proc. algas mokytojams padidinti nuo kitų metų sausio 1 dienos ir dar tiek pat – nuo rugsėjo. Taikant papildomas priemones atlygis būtų pakilęs dar maždaug 9 procentais.
AŠDPS reikalauja, kad dokumentas būtų keičiamas tik pasitarus su profsąjunga.
Centro dešinės koalicijos parašytame ekonominės krizės įveikimo plane vietoj mokytojams kitąmet žadėtų 1,091 mlrd. litų numatyta tik 861 milijonas. Ministrų kabineto vadovas Andrius Kubilius mokytojų prašė supratingumo, nes šalis atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.
Siūlo, kaip taupyti
AŠDPS vardu vakar pranešimą išplatinusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė LŽ tvirtino, kad pedagogai yra parengę daug pasiūlymų, kaip būtų galima taupyti švietimo srityje.
Tarp jų – atlikti Švietimo ir mokslo ministerijos įkurtų centrų reikalingumo auditą.
Pedagogai siūlo taupyti ir vadovų sąskaita, atsisakant priedų, kurie, anot pasiūlymų autorių, mokami už faktiškai neatliekamus darbus. Raginama nepirkti naujų vadovėlių, atsisakyti elektroninio dienyno, nebevykdyti vidaus audito.
„Jeigu su mumis nešnekės, tada mes rengiamės imtis protesto akcijų, streikų, – tvirtino R.Osipavičiūtė. – Trečiadienį susitiksime su ministru. Vienas pagrindinių mūsų reikalavimų – kad būtų vykdoma ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa.“
Profesinės sąjungos atstovė skaičiuoja, kad pagal ankstesnį susitarimą keliant algas ir taikant kitas priemones mokytojų atlygis kitąmet būtų padidėjęs maždaug 30 procentų.
„Dabar valdžia kalba, jog kels maždaug 22 proc.“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė.
Ryžtas dingo
Mitingais ir streikais ankstesnę valdžią tartis dėl mokytojų algų privertusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Aleksas Bružas dabar laikosi nuosaikesnės pozicijos.
Ilgai dėl LŠDPS pirmininko kėdės su R.Osipavičiūte konfliktavęs vadovas skeptiškai žiūri į aukštaičių grasinimus streikuoti.
„Norint streikuoti, reikia 80 ar 90 proc. profsąjungos narių pritarimo. Tegu pabando surengti tuos streikus. O mes kalbėsime, aiškinsimės“, – sakė pirmininkas.
Jis pridūrė, kad gins anksčiau pasirašytą atlyginimų kėlimo programą, tačiau tai, jog algos kitąmet didės ne 30 proc., o tik per 20 proc., jam neatrodo labai blogai.
A.Bružas tvirtino, kad jo atstovaujami mokytojai priešinasi etatiniam mokytojų darbo apmokėjimo įvedimui.
„Buvo planuojama, kad jį įvedus alga didės dar 10 procentų. Bet mūsų jis netenkina, nes pakeitus tvarką reikėtų atleisti daug žmonių, o mokytojų trūksta. Neliktų mokymo kokybės, todėl su tuo sutikti negalime“, – kalbėjo pašnekovas.
Tikisi supratingumo
Parlamentinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Valentinas Stundys neslepia, kad valdžia mokytojams neturi ką daugiau pasiūlyti.
Jis mano, kad tiek Vyriausybė, tiek ministras turi kalbėtis su pedagogų atstovais, tačiau tvirtina, kad dabar niekas neturėtų pamiršti, kokioje padėtyje yra valstybė.
„Dėl to premjeras A.Kubilius tiek daug apie tai šneka plėtodamas dialogą ir prašydamas supratimo. Situacija tikrai bjauroka, todėl visuomenės solidarumas dabar patirs labai didelį išbandymą“, – LŽ dėstė parlamentaras.
