Sekite 15min Google
„Nesutinku su LRT Tarybos sprendimu pripažinti, kad padariau darbo pareigų pažeidimą, todėl šiandien įstatymo nustatyta tvarka kreipiausi į tarybą dėl šio nutarimo persvarstymo“, – ketvirtadienį feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Tarybos nutarimas, kurį ginčiju, neatlaiko teisinės kritikos, jame yra tikrovės neatitinkančių teiginių, nuobauda skirta pažeidžiant Darbo kodekse numatytus terminus“, – teigė ji.
Visuomeninio transliuotojo vadovės teigimu, taryba nutarime konkrečiai nenurodė, kokių pareigų ji neatliko, kuo pasireiškė jos kaltė bei kokie padariniai kilo dėl jos veiksmų.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad ji, kaip LRT generalinė direktorė, yra atsakinga už LRT veiklą, jos rezultatus ir procesus, o LRT taryba šią atsakomybę turi vertinti teisėtais būdais ir remdamasi įrodymais.
„Sprendimas pripažinti drausmės pažeidimą turi būti ypač motyvuotas, proporcingas ir nepriekaištingas teisiniu požiūriu. Kitaip tai yra visuomeninio transliuotojo vadovo nepriklausomumo garantijų pažeidimas ir spaudimo priemonė“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, generalinės direktorės pažeidimą LRT taryba konstatavo rugsėjį. Tuomet tokį sprendimą palaikė aštuoni tarybos nariai, keturi atsisakė dalyvauti balsavime.
Be to, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad sprendimas, dėl kurio kilo ginčas, nėra vienareikšmis ir nebuvo galimybės priimti 100 proc. teisingo sprendimo.
„Patarimo kreipėmės į atsakingas institucijas ir vienareikšmiško atsakymo negavome. Klausimą ne kartą svarstėme LRT viduje su atsakingais specialistais ir vadovais, dėliodami tarpusavyje konkuruojančius teisinius reikalavimus ir juos sverdami, – teigė LRT vadovė. – Nusprendėme, kad laikysimės BDAR ir ginsime tiekėjų interesus. Svarbu ir nutylėta nutarime – mūsų sprendimą palaikė ir LRT taryba, tą patvirtino savo rašte Seimo Audito komitetui.“
BNS skelbė, kad vasarą priimtu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neviešinami tiekėjų vardai ir pavardės, o ne savaime atsisakinėti juos skelbti dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Prokuratūros vertinimu, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų tiekėjų priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimo.
Atsižvelgusi į prokuratūros poziciją, po kurio laiko LRT patikslino pernykštę programų pirkimų ataskaitą.
Pirminį sprendimą neviešinti tiekėjų anksčiau palaikė ir pati taryba, tačiau, anot jos pirmininko Mindaugo Jurkyno, jos vaidmuo „po diskusijų, po svarstymų nebuvo laikytas kaip esminis“.
