Sekite 15min Google
„Saugumas kreiptis pagalbos, teisinis saugumas, kad šeima būtų pripažįstama, kad lytinė tapatybė būtų pripažįstama. Tai yra teisės, kurios aktualios visiems žmonėms ir turi būti savaime suprantamos ir nekvestionuojamos kaip oras, kuriuo kvėpuojame, todėl svarbu, kad kažkuri visuomenės grupė nebūtų atskirta nuo galimybės jomis naudotis“, – sveikindama diskusijos dalyvius sakė Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.
Kiek vertas negrįžtamai paveiktas moters gyvenimas?
Aptariant moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto, diskutuota apie kai kurių institucijų žalingą požiūrį į smurto aukas.
„Galima kalbėti apie baudžiamąją politiką, bet paskutinių kelių dienų kontekste tikrai galima skirti kritikos ir teismams, nes 5 tūkst. eurų neturtinei žalai už nepilnametės išžaginimą atlyginti nėra adekvati suma. Vidutiniškai suma už šį nusikaltimą yra 6 tūkst. eurų ir ji nesikeičia dešimtmetį, nors infliacija per tą laiką iš esmės pakeitė tokios sumos reikšmę ekonomikoje“, – atkreipė dėmesį dr. E.Leonaitė.
Seimo kontrolierės išsakytai kritikai pritarė ir kiti ekspertai.
„Ne tokioje senoje byloje dėl kibernetinio smurto Aukščiausiasis Teismas padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą iki 15 tūkst. eurų, paaiškindamas, kad priteisiant sumą būtina atsižvelgti į ekonominę situaciją valstybėje. Todėl 5 tūkst. eurų už išžaginimą yra per mažai“, – pabrėžė advokatas Aivaras Žilvinskas.
Smurtas prieš LBT moteris artimoje aplinkoje
Asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ atlikto tyrimo „Smurto prieš LBT moteris ir nebinarinės lytinės tapatybės asmenis patirčių analizė“ duomenimis, 67,2 proc. apklaustų LBT moterų nurodė patyrusios smurtą. Tačiau, patyrusios smurtą iš intymios partnerės arba viešoje vietoje, jos nesikreipia į institucijas, nes mano, kad nebus suprastos, galimai susidurs su diskriminacija ir antrine viktimizacija. 35,2 proc. respondenčių atsakė, kad apsaugos nuo smurto srityje institucijomis nepasitiki, o 49,4 proc. pažymėjo nežinančios, ar galėtų tikėtis tinkamos pagalbos.
Diskusijoje dalyvavusių eksperčių ir ekspertų teigimu, praktikoje pastebima, kad tiek tarp LBT moterų, tiek tarp specialistų, teikiančių pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais, yra paplitusios stereotipinės nuostatos, trukdančios atpažinti smurtą tos pačios lyties porose. Prie problemos, anot dalyvių, prisideda ir tai, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai dažniausiai pristatomi kaip organizacijos, išskirtinai teikiančios pagalbą moterims, patyrusioms smurtą iš vyrų. Todėl susidaro įspūdis, kad smurtas artimoje aplinkoje yra heteroseksualių porų klausimas. Trūksta ir gebėjimų atpažinti tik tos pačios lyties poroms būdingas smurto ir kontrolės formas, pavyzdžiui, grasinimus atskleisti partnerės tapatybę jos šeimai ar kolektyvui darbe.
Gauti tinkamą psichologinę pagalbą taip pat yra sudėtinga, nes ne visi psichologines konsultacijas teikiantys asmenys turi reikiamą kvalifikaciją. Be to, norint teikti psichologo paslaugas, nėra būtina būti Lietuvos psichologų asociacijos nariu. Tai gali reikšti mažesnes specialistų atskaitomybės ir teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo galimybes, taip pat didesnę riziką, kad pagalbos besikreipianti klientė susidurs su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis.
„Lietuvos gėjų lygos“ atstovė Eglė Kuktoraitė pabrėžė, kad LBT moterys nesaugumo jausmą patiria nuolat – jos turi kiekvieną kartą įvertinti, ar aplinkoje, kurioje yra, joms saugu būti savimi, ar neturi reguliuoti savo elgesio siekdamos išvengti neapykantos dėl seksualinės orientacijos ar (ir) lytinės tapatybės.
Baudos valstybei neužtikrinus LGBTI asmenų teisių
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į kliūtis, su kuriomis susiduria LGBTI asmenys, siekdami apginti savo teises Lietuvoje.
„Kai tam tikros žmogaus teisės pripažįstamos tik teismo keliu, tokios teisės tampa nebe teise, o laimėjimu arba net privilegija, nes teisminė asmens teisių gynimo garantija prieinama ne visiems dėl lėšų ar žinių trūkumo, tačiau vis tik teisinėje valstybėje pagrindinės žmogaus teisės neturėtų virsti privilegijomis. Po pirmos euforijos dėl Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės, šiandien galime matyti, kiek realu iš tiesų yra pasinaudoti teise užregistruoti tos pačios lyties partnerystę, kai institucijos gūžčioja pečiais, negalėdamos įgyvendinti priimtų teismų sprendimų“, – sakė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.
Advokatas Aivaras Žilvinskas, padedantis tos pačios lyties poroms siekti partnerystės pripažinimo, atkreipė dėmesį, kad teisės prasideda nuo galimybių jas įgyvendinti.
„Konstitucinio Teismo nutarimas buvo pervertintas, nes konstatavo akivaizdžią problemą. Nuo tada priimami žemesnių instancijų teismų sprendimai iš esmės padaro tik du dalykus: pripažįsta tos pačios lyties asmenų partnerystę kaip šeimą ir įpareigoja užregistruoti partnerystės faktą. Bėda ta, kad šis įpareigojimas, visų pirma, skiriamas skirtingoms institucijoms ir, visų antra, nė viena negali jo įgyvendinti, kol nėra atitinkamų sprendimų iš valstybės“, – teigė advokatas A.Žilvinskas.
A.Žilvinskas pabrėžė, kad vien teismo sprendimo dėl partnerystės ir šeimos statuso pripažinimo neužtenka, kad pora galėtų pradėti naudotis šeimoms suteikiamomis teisinėmis garantijomis. Neturint formalaus registro, kuris būtų lengvai prieinamas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kiekviena pora dėl kiekvienos konkrečios institucijos garantuojamos teisės turėtų papildomai kreiptis į teismą.
„Teisingumo ministerija ir savivaldybės kol kas ginčija būtent įpareigojimą registruoti partnerystę ir prašo jį atidėti. Teigiamai galima vertinti tai, kad, kiek man žinoma, teismai iki šiol nėra patenkinę nė vieno tokio prašymo. Gerai ir tai, kad dabar yra skiriamos baudos valstybei ir metrikacijos įstaigoms už įsigaliojusių teismų sprendimų nevykdymą. Kiekviena įpareigojimo įregistruoti partnerystę nevykdymo diena yra poros naudai, nes už kiekvieną jų yra mokamas teismo nustatytas dienos baudos dydis. Kol kas – 10 Eur už dieną. Artėjame prie to, kad pati teisingumo ministrė greitai gali gauti baudą už teismų sprendimų nevykdymą, nes po pradinės ir padidintos baudos dėl sprendimo nevykdymo valstybei, bauda gali būti skiriama už sprendimų vykdymą atsakingos institucijos vadovui“, – sakė A.Žilvinskas.
Advokatas taip pat teigė, kad už teisinio reglamentavimo ribų lieka ir pati jautriausia sritis – tos pačios lyties porose augančių vaikų apsauga. Notarai, anot advokato, dažniausiai vengia dirbti su šiais klausimais.
„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip, diskusijos dalyvių nuomone, valstybės institucijos ir skirtingų sričių specialistai dažniausiai pasitinka LGBTI asmenų problemas.