„Kaip žinia, Vytenis Jakas daugiau kaip keturiolika metų kūrė įstabų kūrinį – „Kiemo galeriją“, kuris tapo vienu iš gausiai lankomų ir Kauno tapatybę formuojančių turistinių objektų.
Tačiau neseniai Vytenis sužinojo, kad, remontuojant gretimo namo rytinio fasado dalį, nukreiptą į E.Ožeškienės g. 21 kiemą ir nematomą iš E.Ožeškienės g. 19 namo gyventojų naudojamo kiemo, UAB „Kauno butų ūkis“ organizuojamų darbų metu jo kūrinius numatoma uždažyti. „Kauno butų ūkio“ teigimu, tokiam sprendimui pritarė namo savininkų dauguma, nors šią jų valią patvirtinantys balsavimo dokumentai Vyteniui nebuvo pateikti, o jo pastangos tiesiogiai susisiekti su savininkais liko bergždžios.
Negana to, vienas asmuo (E.Ožeškienės g. 19 namo gyventojas, užsienietis) net nesulaukęs planuojamų darbų pradžios su plaktuku pradėjo šalinti pirmuosius kūrinių elementus, tačiau jį sustabdė „Kiemo galerijos“ gyventojai ir fasadą tvarkę darbininkai“, – istorijos esmę, kurią pavadino „Kiemo galerija“ ir didysis mūšis dėl teisės uždažyti meno kūrinius“, perteikė dokumentus teismui paruošęs teisininkas Saulius Dambrauskas.
Jis džiaugėsi galėjęs išsklaidyti pirminę menininko ir „Kiemo galerijos“ gyventojo Vytenio neviltį – pakalbėjęs su teisininku šis galiausiai patikėjo, kad viskas dar gali būti gerai.
Susidūrė su paradoksu
Kaip toliau teigė S.Dambrauskas, tikras paradoksas prasidėjo tuomet, kai pirmuoju teisiniu kreipimusi jis pasiūlė labai paprastą išeitį: leisti Vyteniui savo lėšomis sutvarkyti kūriniais padengtą norimo remontuoti E.Ožeškienės g. 19 daugiabučio fasado dalį ir taip sutaupyti remontui skirtų pinigų.

