Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 17d. 09:50

Mūsų laikų jaunimas: sėkmingiausias pasaulio istorijoje ar prarastoji karta?

Pavasariškas oras Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Jaunimas Vilniuje

Hansas ir Sofija Schollai, ko gero, labiausiai žinomi Vokietijoje – šalyje, kuri šiemet minėjo 75-erius metus, nuo to, kai šie jauni žmonės tapo moralės ir neįtikėtinos drąsos simboliais. Brolis ir sesuo buvo nužudyti dėl to, kad taikiai ragino Vokietijos žmones priešintis nacių idėjoms, karui ir Adolfo Hitlerio įsigalėjimui. Jauni žmonės visais istorijos tarpsniais tapdavo lemiančiu, visuomenės sąmonę išjudinančiu veiksniu, tačiau pastaruoju metu netyla visuomenės tendencijas tyrinėjančių mokslininkų svarstymai, jog jauni žmonės tiesiog tapo nuobodžiais ir tingiais vartotojais, linkusiais į konformizmą ir žalingus įpročius. Ar teiginiai, kad šiandieninė jaunoji karta yra prarasta turi pagrindo, o galbūt tai skundai, kurie lydi jaunąją kartą visais laikais?

Polinkis į politinius kraštutinumus

Nors E.Macronas buvo laikomas progresyviausiu kandidatu Prancūzijos prezidento rinkimuose 2017-aisiais metais, jauni žmonės išreiškė tvirtą paramą ne jam, o radikalios kraštutinės dešinės kandidatams. Didžiojoje Britanijoje kraštutinės kairės kandidatas J.Corbynas tai pat sulaukė neįtikėtino jaunų žmonių palaikymo.

Kraštutiniai nacionalistiniai judėjimai stipriai palaikomi jaunų žmonių auga ir Graikijoje, Vokietijoje, Italijoje bei kitose Europos šalyse. Kodėl jauni žmonės renkasi politikus, kurie kovoja prieš tai, kas įprastai, kaip tik būdinga jaunatviškumui – toleranciją, empatiją, palaikymą globalioms, laisvo pasaulio idėjoms?

Nusivylimas ir susiformavusi klampi, uždara politinė sistema, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, yra viena iš priežasčių, kodėl kraštutiniai judėjimai taip lengvai patraukia jauną žmogų į savo pusę.

Jo teigimu, jaunam žmogui partijos nebėra pavyzdys, dauguma jų privalės transformuotis, ar net bus priverstos užsidaryti. Tradicinės partijos, kurios pernelyg susikoncentravusios ne į ideologiją, o į vidines politines intrigas, neatitinka visuomenės lūkesčių, todėl dažnai paskatina jauną žmogų protestuoti ir rinktis populistinius darinius.

„Jauni žmonės, kurie pradeda domėtis politika, supranta, kad ne viskas, ką deklaruoja partijos, galioja praktikoje. Todėl jie nusivilia. Norėdami staigių pokyčių jie linksta į tas jėgas, kurios apeliuoja į nusivylimą, nepagrįstai, bet labai lengvai sužadina lūkestį, kad nusistovėjusi sistema bus apversta aukštyn kojomis. Jaunam žmogui šie judėjimai – daug pastangų nereikalaujanti paprastesnė dalyvavimo forma – užtenka pasirinkti radikalesnę kryptį ir manyti, kad tu esi prieš sistemą, – tau nereikia pačiam kurti revoliucijos, bet tu gali demonstruoti savo politinį požiūrį“, – teigia T.Janeliūnas.

„Žvelgiant į vienos pusės, dalis jaunimo yra yra labai maištinga, iš kitos pusės – labai norinti kažką keisti, nes jei tu tokiame amžiuje nematai perspektyvų, tai arba „krenti į depresiją“ arba bandai kažką daryti. Šiuolaikinis jaunas žmogus mato, kad buvusi karta ne visai teisingai sutvarkė jų gyvenimą, todėl neišvengiamai matysime daug pokyčių, kuriuos inicijuos jaunimas“, – pasakoja T.Janeliūnas.

Sąmoningu piliečiu tampama dar mokykloje

Štai prieš kelias savaites vienoje iš Floridos, JAV mokyklų įvykęs nusikaltimas yra jau 8-oji ginkluota ataka JAV mokyklose šiais metais. Tačiau „Marjory Stoneman Douglas“ mokyklos moksleiviai po atakos jau kitą dieną drąsiai stojo į kovą prieš tuos, prieš kuriuos nesiryžta kovoti net dažnas suaugęs – nacionalinę šaunamųjų ginklų asociaciją (NRA), taip savo drąsa ir sugebėjimu apginti moralines vertybes nustebinę visą pasaulį. Kodėl būtent šios mokyklos mokiniai išsiskyrė tokiu brandžiu pilietiniu aktyvumu?

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Janeliūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Janeliūnas

Atsakymai slypi mokyklos pasirinktame švietimo modelyje. Priešingai nei daugelyje mokyklų, kuriose koncentruojamasi tik į pagrindines disciplinas, šios mokyklos moksleivių ugdymo procese ypač daug dėmesio buvo skiriama papildomoms disciplinoms. Pavyzdžiui, mokiniai mokėsi debatų meno. Kai kurie iš moksleivių netgi ruošėsi diskutuoti ginklų kontrolės tema. Mokykloje taip pat vyko teatro pamokos, kuriose jauni žmonės statė roko spektaklį apie tai, kas nutinka, kai suaugusieji nesugeba užtikrinti saugaus pasaulio vaikams ir jiems patiems tenka už save kovoti. Mokykla nuolat kviesdavo su moksleiviais diskutuoti ypatingus svečius, pavyzdžiui – studentų aktyvistus Vietnamo karo metu, kurie dalinosi įžvalgomis apie tuometinę protesto kultūrą ir laisvę. Daug skirta ir žurnalistikos studijoms, saviraiškos laisvei, politiniam mokinių aktyvumui, gebėjimui analizuoti.

Būtent toks požiūris į jaunų žmonių švietimą gali išugdyti aktyvius ir sąmoningus valstybės piliečius, įsitikinęs Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas.

„Deja, taip jau yra, kad mokyklos programose daugiausiai dėmesio skiriama mokslo pasauliui, bet labai mažai žmonių pasauliui. Moko žiūrėti į žvaigždes, bet nemoko žiūrėti į žmogų. Moko žmogaus organų pavadinimų ir funkcijų, bet nemoko žmogiškumo. Tarsi moko mąstyti, bet nemoko kritiškai mąstyti“ , – teigia N.Buivydas ir pabrėžia, kad kalbant apie šį konkretų atvejį – debatai, teatro pamokos ar kitos papildomos veiklos parodo, kokia svarbi mokinių gyvenime praktika.

„Ne teorinė pamoka apie pilietiškumą ir pasiklausymas pilietiškumo pavyzdžių, bet reali praktika ir to patyrimas. Matematikos mes mokome kasdien ir patiriant, pavyzdžiui, sprendžiant uždavinius, tad taip pat reiktų vaikus mokyti ir demokratijos, pagarbos, tolerancijos, žmogiškumo ją patiriant kasdieną“, – įsitikinęs N.Buivydas.

Švietimo sistemos svarba neabejoja ir T.Janeliūnas: „Švietimo sistemoje užfiksuotos bazinės linijos, kurios net ir jauname amžiuje leistų suformuoti labai aiškius šablonus, kurie tęstųsi per visą likusį gyvenimą, pavyzdžiui, kodėl nacizmas blogis, kodėl komunizmas negali būti žmogišku veidu ir panašiai“.

Lietuvos jaunimas – nesinaudoja savo galia?

Prieš dešimtmetį Lietuvos jaunimo pasyvumas buvo gana aukštas. Pastaruoju metu atrodo, kad ši tendencija keičiasi. Pavyzdžiui, 2012-aisiais metais jaunimo aktyvumas rinkimuose buvo vos 18 proc., o 2016-ais metais – dvigubai didesnis, tačiau šis vidurkis vis dar yra žemesnis nei visų balsuojančių – rinkimuose dalyvauja tik trečdalis jaunų žmonių. Nesunku suskaičiuoti, kad jauniems žmonėms pasinaudojus savo galia, rinkimų rezultatai turėtų ženkliai pasikeistų.

Nusivylimas ir susiformavusi klampi, uždara politinė sistema, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, yra viena iš priežasčių, kodėl kraštutiniai judėjimai taip lengvai patraukia jauną žmogų į savo pusę.

„Jaunimas vis labiau suvokia, kad jie turi įtaką, kad jie gali keisti. Ir nemaža dalis bando išnaudoti tą per visuomenines organizacijas, įvairias akcijas. Be to, suaktyvėjimas labai sutapo su bendru politiniu pakilimu, patriotizmu, pasipriešinimu Rusijos propagandai“, – vardija T.Janeliūnas.

Tam, kad Lietuvoje jauni žmonės vis labiau matomi ir girdimi, pritaria ir Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas M.Ulozas. „Jie patys inicijuoja pilietiškumą didinančias iniciatyvas, labiau įsitraukia į rinkimus, aktyviau juose dalyvauja ir sąmoningiau pasirenka“, – teigia jis, tačiau pastebi ir nerimą keliančių ženklų apie tai, jog pastaruoju metu stinga kokybiško atsako į jaunimo iniciatyvas – politikai, valstybės tarnautojai neretai atsisako dalyvauti jaunimo inicijuotose susitikimuose ir diskusijose.

Anot M.Ulozo, suaugusieji privalo jauniems žmonėms suteikti pasitikėjimo kreditą – jeigu jaunas žmogus įtraukiamas į socialinę, ekonominę sritį, jis natūraliai tampa aktyvesnis ir kitose srityse – pilietinėje, politinėje, sporto ar profesinio atstovavimo sferoje. Mat žmogus supranta, kad nuo jo aktyvių veiksmų priklauso ir rezultatai bei sąlygos.

Šiuolaikinis jaunimas – sėkmingiausias istorijoje

„Jie yra grubūs ir nekantrūs, dažnai „gyvena baruose“ ir neturi savikontrolės“ – ši citata skamba išties pažįstamai, tačiau, neapsigaukite, ji užrašyta dar Senovės Egipte.

Priešingai nei skeptikai, Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas M.Ulozas įsitikinęs, kad šiuolaikinė karta, kaip niekad istorijoje sėkminga: „Kai suaugusieji kalba apie jaunimą, dažnai girdime du tarpusavyje prieštaraujančius teiginius – dabartinis jaunimas nekuklus, nieko nebijo, nenori laukti, nori visko čia ir dabar. Arba girdime, kad jie nežino ko nori, užsidarę savyje bei technologijose, t.y. žaidimai, socialiniai tinklai“.

Tuo tarpu tyrimai rodo, kad dabartinis jaunimas kaip niekad istorijoje stengiasi būti sėkmingas, gerai mokytis, turėti draugų, nori pritapti prie visuomenės, gyvena daug sveikiau, sportuoja, mažiau svaiginasi.

Svajūno Stroino / 15min nuotr./Pamažu pavasarėjantis Vilnius
Svajūno Stroino / 15min nuotr./Pamažu pavasarėjantis Vilnius

„Iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikiniai jauni žmonės, išties sudėtingiausi per visą visuomenės istoriją – yra daug netikrumo dėl ateities, dėl padėties darbo rinkoje, dažnas jaunas žmogus gyvenimą pradeda įsiskolinęs už mokslus ir panašiai“, – teigia M.Ulozas, tačiau akcentuoja, kad nepaisant šių sunkumų, jauni žmonės ateitį, kurioje gyvename, supranta geriausiai, nes informacinės technologijos, globalizacija keičia pasaulį taip greitai, kad būtent jauni žmonės gali geriausiai suspėti su šiais pokyčiais.

M.Ulozui antrina ir T.Janeliūnas, primindamas, kad visais laikais revoliucijas pradėdavo jauni žmonės. Pavyzdžiui, 1968 m. Prancūzijos revoliucija prasidėjo nuo studentų, Arabų pavasaris taip pat labai aiškiai parodė, kas yra sprogstamoji dalis – jauni žmonės, studentai, be perspektyvų, turintys išsilavinimą, bet neturintys darbo.

„Aš tikiu, kad jauni žmonės yra teigiamų pokyčių nešėjai, energingi, pozityvūs, nenusivylę, jie dar nežino kad kai kurie dalykai yra neįmanomi. Todėl ima ir padaro. Reikia tik išdrįsti, eksperimentuoti, suprasti, kas patinka – ir siekti savo svajonių. Jauskite, kad jūsų nuomonė yra svarbi, tada tikrai atrasime būdus kalbėtis ir susikalbėti“, – ragina M.Ulozas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

15min paaiškina: kodėl streikuoja mokytojai ir ko jie reikalauja?

Aktualu

Demaskuota grupuotė, per 5 metus Lietuvos šešėlinėje ekonomikoje panaudojusi 60 mln. eurų

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

Vardai

15min studijoje – Mantas Katleris ir Mantas Stonkus: kaip du komikai surenka pilnas arenas

Verslas

Seimas skuba lopyti turtuoliams palankias mokesčių reformos spragas, buhalteriai piktinasi

Lapkričio TOP 13: knygų antplūdis artėjant šventėms

24sek

Trys „Žalgirio“ bosai: kaip jie išsprendė Šaro galvosūkį?

„Eurolygos diena“: kaip M.Grigonis pagaliau sulaukė Šaro skambučio (3/4)

Vardai

15min studijoje bitbokso meistrai pristatė pirmą kartą rengiamas muzikines kovas

Gyvi regionai

Merų forumas. Stebėkite tiesiogiai 15min portale

Verslas

„Sodra“ gaus naują vėzdą: tikrins gydytojų sprendimus, ar pagrįstai nustatytas neįgalumas

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? Rasa Žemaitė: Vilniaus savivaldybė 100 eurų kompensacijas moka ir neteisėtai dirbantiems darželiams

Gazas

Vilniuje nufilmuotas vairuotojas, teršiantis gatves nuorūkomis

Aktualu

Žemės ūkio ministerijos darbuotojai šimtmetį atšventė su šokiais ir alkoholiu

Aktualu

Neigiama informacija apie Alytaus pataisos namų prižiūrėtojui perpjautą gerklę: „Super, duper nieko neįvyko“

Mokslas.IT

Po Grenlandijos ledu aptiktas už Paryžių didesnis krateris

Interviu 24sek

Linas Kleiza – apie D.Gudelio žingsnį, A.Blanco šantažą, „Ryto“ bėdas ir pinigus

Aktualu

Varėnos rajone susidūrė lengvasis automobilis ir sunkvežimis, yra sužeistųjų

Gyvenimas

Pakistano mokyklų krizė daužo milijonų mergaičių svajones

Vardai

Per princo Charleso 70-ojo gimtadienio iškilmes karalienė sūnui skyrė jaudinantį tostą

Naujienos

Aktualu

15min paaiškina: kodėl streikuoja mokytojai ir ko jie reikalauja?

Aktualu

Demaskuota grupuotė, per 5 metus Lietuvos šešėlinėje ekonomikoje panaudojusi 60 mln. eurų

Vardai

Stanislavas Stavickis-Stano: „Aš sergu vėžiu, bet pasveiksiu“

Vardai

15min studijoje – Mantas Katleris ir Mantas Stonkus: kaip du komikai surenka pilnas arenas

Aktualu

Naujų galimų smūgių laukianti Theresa May dėl „Brexit“ kreipėsi į visuomenę

Lapkričio TOP 13: knygų antplūdis artėjant šventėms

24sek

Trys „Žalgirio“ bosai: kaip jie išsprendė Šaro galvosūkį?

„Eurolygos diena“: kaip M.Grigonis pagaliau sulaukė Šaro skambučio (3/4)

Verslas

Seimas skuba lopyti turtuoliams palankias mokesčių reformos spragas, buhalteriai piktinasi

Mokslas.IT

Nustatyta, kurie metai buvo patys blogiausi žmonijos istorijoje

Vardai

15min studijoje bitbokso meistrai pristatė pirmą kartą rengiamas muzikines kovas

Verslas

„Sodra“ gaus naują vėzdą: tikrins gydytojų sprendimus, ar pagrįstai nustatytas neįgalumas

Pasaulis kišenėje

Artimųjų Rytų magija: kelionė į spalvingąjį Omaną

Gyvi regionai

Merų forumas. Stebėkite tiesiogiai 15min portale

Patikrinta 15min Aktualu

Tiesa ar melas? Rasa Žemaitė: Vilniaus savivaldybė 100 eurų kompensacijas moka ir neteisėtai dirbantiems darželiams

Gazas

Vilniuje nufilmuotas vairuotojas, teršiantis gatves nuorūkomis

Aktualu

Žemės ūkio ministerijos darbuotojai šimtmetį atšventė su šokiais ir alkoholiu

Aktualu

Neigiama informacija apie Alytaus pataisos namų prižiūrėtojui perpjautą gerklę: „Super, duper nieko neįvyko“

Gyvenimas

Diabeto mokytoja: daugelis pacientų daro didžiulę klaidą

24sek

Vilniaus „Rytas“ skolina savo vidurio puolėją Lenkijos klubui

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min