Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kėdainių tragedijos tyrimo išvadų nesulaukusi Seimo komisija svarsto galimybę reikalauti Evaldo Pašilio atsistatydinimo

Evaldas Pašilis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Evaldas Pašilis
Šaltinis: 15min
4
A A

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija trečiadienį susirinko aiškintis, ką savo darbe po vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose pakeitė atsakingos institucijos. Komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas piktinosi, kad, nors jau praėjo mėnuo nuo tragiško įvykio, prokuratūra dar neturi tarnybinio tyrimo išvadų, o jos vadovas nė nesiteikė ateiti į posėdį. Neatmetama, kad gavus išvadas gali būti reikalaujama Evaldo Pašilio atsistatydinimo.

Pristatyti tyrimų išvadas ir atsakyti į komisijos narių klausimus kviečiami generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius.

Tačiau į posėdį atvyko ne visi kviesti asmenys. Pavyzdžiui prokuratūra į posėdį delegavo generalinio prokuroro pavaduotoją Žydrūną Radišauską ir prokurorą Arūną Mešką.

Esminių sisteminių pažeidimų, kiek susiję su prokuratūros darbu, nebuvo nustatyta, – sakė Ž.Radišauskas.

Policijai atstovavo ne L.Pernavas, o jo pavaduotojas Edvardas Šileris.

Kėdainių savivaldybei atstovavo administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis ir mero pavaduotoja Olga Urbonienė.

Komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasipiktino prokuratūros sprendimu į posėdį deleguoti žemesnio rango atstovus ir pareikalavo komisijos sekretoriato nusiųsti prokuratūrai paklausimą ką iš tikrųjų trečiadienį veikia generalinis prokuroras E.Pašilis.

Jo neįtikino Ž.Radišausko paaiškinimas, kad generalinis prokuroras turi kito darbo. Konservatorius panoro konkrečiai sužinoti, koks tas darbas yra.

Po posėdžio M.Majauskas tikino, kad jo nuomone, tiek prokuratūra, tiek policija dirbo aplaidžiai. Komisijos pirmininkas svarsto, ar dėl to nereikėtų reikalauti generalinio prokuroro E.Pašilio asmeninės atsakomybės.

„Atsakingos institucijos dirbo aplaidžiai. Nereikia vynioti į vatą. Jos turi prisiimti atsakomybę. Šiandien tai, ką girdėjome iš Generalinės prokuratūros atstovo, atrodo labai apgailėtinai. (...) Aš matau sistemines problemas prokuratūroje ir, manau, kad prokuratūra turi prisiimti atsakomybę už tai. Nežinau, ar aukščiausiu lygiu, ar kitu, mes matysime po atlikto tyrimo“, – M.Majauskas sakė žurnalistams.

Prokuratūra sisteminių pažeidimų nerado

Po tragiško įvykio Kėdainiuose prokuratūra ir policija ėmėsi vidinių patikrinimų dėl pareigūnų veiksmų reaguojant į lapkričio pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, kai tyrimas dėl smurto buvo nutrauktas nutarus, kad berniukas susižalojo pats.

Nei prokuratūra, nei policija kol kas šių išvadų nėra parengusi. Prokuroras A.Meška tikino, kad išvados bus parengtos per dvi savaites.

Ar yra kas nors su nuodėme, ar visi mes esame skaidrūs ir nekalti? – klausė V.Pranckietis.

Tačiau komisijos nariai abejojo, ar tyrimui skiriama pakankamai dėmesio, mat prokuratūra komisijai esą yra žadėjusi darbą atlikti per mėnesį.

Ž.Radišauskas tikino, kad viskas vyksta pagal planą ir pabrėžė nenorintis gilintis į konkretaus ikiteisminio tyrimo detales.

Tačiau jis patikino, kad kol kas neatrodo, jog bus nustatyta sisteminių pažeidimų.

„Buvo pasiųsta komanda iš Generalinės prokuratūros atlikti kompleksinį patikrinimą penkto skyriaus, Kauno apylinkės prokuratūros, kur patenka Jonava ir Kėdainiai. Kėdainiuose patikrinimas buvo atliktas, Jonavoje dar neatliktas, yra surašyta tarpinė išvada – esminių sisteminių pažeidimų Kėdainių skyriuje, kas susiję su prokuratūros, policijos, vaiko teisių apsaugos bendradarbiavimu, esminių sisteminių pažeidimų, kiek susiję su prokuratūros darbu, nebuvo nustatyta“, – sakė Ž.Radišauskas.

G.Kontenį apklausęs policininkas susirgo

Policija taip pat pranešė komisijai, kad tyrimo dar nebaigė. Taip pat buvo pranešta, kad pareigūnas, buvęs kaltinamojo Gedimino Kontenio bendraklasis Aurimas Mickevičius, dėl kurio veiksmų pradėtas tyrimas, šiuo metu serga. Tai esą taip pat trukdo tyrimą baigti greičiau.

„Terminas sueina rytoj, bet manau, kad per artimiausią savaitę ar dvi, mes jas patvirtinsime. Preliminarias mes išvadas turime. Didelių spragų sisteminių mes įžiūrime ir teikiame pasiūlymus, kaips sistemiškai valstybė turi elgtis tokioje situacijoje. Konkrečioje situacijoje dėl pareigūno veiksmų mes aplaidumo požymių nematome“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Pasak jo, policija į įvykį reagavo tą pačią dieną, kai gavo pranešimą. „Iš esmės buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Dabar spekuliuojama, ar apklausė vaiką, ar neapklausė vaiko. Tas dalykas yra labai apsunkintas dėl psichologo dalyvavimo ir ikiteisminio tyrimo dėl vidinių biurokratinių dalykų numatytų ne policijoje“, – aiškino E.Šileris.

Jis tikino, kad dabar bandoma numatyti konkrečius pokyčius policijos darbe – pavyzdžiui, su smurtu prieš vaikus susijusių ikiteisminių tyrimo baigtį per 48 val.

Komisijos narys socialdemokratas Juozas Olekas klausė, kodėl šio termino negalima laikytis jau dabar, neįteisinus to specialiais teisės aktais.

Konkrečioje situacijoje dėl pareigūno veiksmų mes aplaidumo požymių nematome, – sakė E.Šileris.

E.Šileris teigė, kad yra pavydžių, pavyzdžiui Kaune, kur daugiau nei 100 tokių ikiteisminių tyrimų buvo perduoti teismams per dvi paras. Tačiau jis pripažino, kad tūkstančiai tyrimų vis dėlto trunka ilgiau.

Pasak jo, greičiau baigti tyrimus sunku, nes savaitgaliais nebūtinai dirba ekspertai, teismai.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Ž.Radišauskas pridūrė, kad svarbu ne tik greitis, bet ir tyrimo kokybė.

„Svarbu, kad nebūtų ir taip, jog nukentėjusieji neliktų be apsaugos tuomet, kai byla jau perduota į teismą“, – teigė jis.

Seimo narys Rimas Andrikis kalbėjo, kad teismo medicinos ekspertai savaitgaliais nedirba, o jei dirbtų, kai jų etatų reikėtų dešimt kartų daugiau. Be to, po trijų dienų medikų išvada gali būti visai kita nei tokiu atveju, jei vaikas būtų apžiūrimas iškart.

„Kai kalbame apie baudžiamąją atsakomybę dažniausiai greitis pagimdo tik broką“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas ieškojo kaltų

Į komisijos posėdį atvyko ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis teiravosi, ar kas nors dėl vaiko mirtimi pasibaigusios istorijos Kėdainiuose prisiėmė asmeninę atsakomybę.

„Ar yra kas nors su nuodėme, ar visi mes esame skaidrūs ir nekalti?“, – klausė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Viktoras Pranckietis

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis priminė, kad iš pareigų pasitraukė Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė. Ji dėl galimo tarnybinių pareigų neatlikimo apklausta kaip specialioji liudytoja.

Seimo narė Dovilė Šakalienė tikino, kad smurtas prieš vaikus nepasibaigs, jei bus „nukapota viena kita galva“, nes problemos yra sisteminės, jos kyla dėl nepakankamo bendradarbiavimo tarp institucijų. Ji pateikė konkretų pavyzdį, kur vaikas, įtariama, patyrė seksualinį smurtą, buvo paimtas iš šeimos, o prokurorai dėl to atsakomybėn bandė patraukti vaiko teisių apsaugos specialistę.

Generalinio prokuroro pavaduotojas tikino, kad ir jam ši situacija nepatinka. Anot jo, vis dėlto tai yra išimtis, o ne taisyklė. Pasak jo, dar pernai susitikę tarnybų vadovai nutarė, kad institucijos dėl vaikų teisių apsaugos bendradarbiauja tinkamai.

Kėdainiai ėmėsi priemonių

Kėdainių savivaldybės administracijos direktorius tikino, kad savivaldybės specialistai privalėjo šią šeimą įrašyti į stebimų šeimų sąrašą. Pasak jo, atidžiau stebėję šeimą specialistai greičiausiai būtų radę ir priežasčių šeimą priskirti rizikos grupei.

„Mero iniciatyva buvo sukviesti policijos, prokuratūros vadovai, buvo sudėlioti dar kartą ir aptarti pareigūnų veiksmai esant kažkurioje šeimoje problemų. Yra sudėliota tvarka, kaip turi elgtis. Policijos pareigūnas atvykęs į įvykį ir skambina 112 ir vaikas yra išimamas iš šeimos, patalpinamas į ligoninę, su kuria yra susitarimas, ir apie įvykį informuoja vaiko teisių specialistus“, – aiškino O.Kačiulis.

Anot jo, keli atvejai jau parodė, kad tokia sistema veikia.

Administracijos direktoriaus teigimu, keliose Kėdainių įstaigose atsirado ir po pusę psichologo etato, kad vaikai ir tėvai turėtų į ką kreiptis. Taip pat atsirado nemokama „karštoji linija“ pranešimams apie smurtą prieš vaikus.

Administracijos direktorius tikina, kad vidinio tyrimo savivaldybė kol kas negali atlikti, nes tas pačias aplinkybes aiškinasi teisėsauga.

E.Žiobienė: „Išeitis – tik centralizacija“

Viešai išvadas apie atliktą tyrimą yra paskelbusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė. Ji konstatavo, kad gindami keturmečio berniuko interesus Kėdainių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai dirbo aplaidžiai, savo pareigų iki galo neatliko ir Kėdainių medikai bei teisėsaugininkai.

E.Žiobienės teigimu, medikų darbą dar įvertins auditoriai, bet pirminiais duomenimis, su guzu atvestam vaikui buvo tikrinami kvėpavimo takai, o ne žiūrima į kraujosruvas.

Vaiko teisių kontrolierė trečiadienio posėdyje kreipėsi į Seimo narius prašydama pritarti vaiko teisių apsaugos skyrių centralizavimui ir skirti lėšų, kad jie galėtų dirbti visą parą.

Pasak jos, negali būti taip, kaip Širvintose, kur nuo pirmadienio dirbs vienintelė vaiko teisių apsaugos specialistė.

Kontrolierė taip pat turėjo prašymų teisėsaugai. Anot jos, vaikas turi būti apklausiamas kuo mažiau kartų ir ne policininkų, o teisėjo dalyvaujant psichologui.

Be to, ji prašė policininkų neapsimetinėti, kad vaikams užduodami klausimai nėra apklausa.

„Jei policininkas paklausia: „nukritai ar nenukritai?“ – tai nėra detalių patikslinimas. Tai yra esminis klausimas“, – sakė E.Žiobienė.

Ministras L.Kukuraitis tikino, kad ministerija jau dabar ruošia poįstatyminius aktus būtinus sėkmingai skyrių centralizacijai ir tvarkas, pagal kurias bus sprendžiama, kada vaikas turi būti paimamas iš šeimos, kokia turi būti tarnybų reakcija ir veiksmai.

Pasak ministro, ši tvarka turi būti nustatyta Vyriausybės nutarimu.

L.Kukuraitis sako, kad kol kas nėra iki galo suskaičiuota, kiek pertvarka kainuos. Pasak jo, metams greičiausiai prireiks nuo 2 iki 10 mln. eurų.

Pasak jo, pirmą etapą galbūt pavyks atlikti be prašymo patikslinti šiųmetį valstybės biudžetą, tačiau kitais metais tikrai teks numatyti tikslines lėšas didinti vaikų teisių apsaugos sistemos finansavimą.

Žiauriai sumuštas keturmetis itin sunkios būklės sausio 25-osios vakarą į ligoninę atgabentas iš namų Kėdainiuose. Sausio 27-osios rytą vaikas mirė. Berniuko nužudymu įtariami patėvis ir motina. Jie abu suimti. Įtariama, kad vaiką tėvai mušė pavartoję narkotikų. Jam suduota daugiau nei šimtą kartų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min