Daugiau nei pusę, 57 proc., finansinės paramos numatoma skirti ekonominiam augimui palankios aplinkos kūrimui.
Visuomenės ugdymui, mokslui ir kultūrai nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos ketinama skirti 14,23 proc., 12,59 proc. – prioritetui „Veikli ir solidari visuomenė“.
Į aukštą pridėtinę vertę orientuotos integralios ekonomikos kūrimui ketinama skirti 11,44 proc. nuo numatomos ES ir kitos finansinės paramos, visuomenės poreikius atitinkančiam ir pažangiam viešajam valdymui – 4,74 proc.
Iš pagrindinių anksčiau nurodytų prioritetų numatoma skirti ne mažiau kaip 6 proc. kultūrai, 20 proc. regioninei plėtrai, 6 proc. – prioritetui „Sveikata visiems“.
Nacionalinė pažangos programa skirta 2014–2020 m. laikotarpiui ir apjungia pagrindines valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir ES strategijos „Europa 2020“ nuostatas.
NPP rengė septynios tarpinstitucinės darbo grupės, kurių veikloje aktyviai dalyvavo ir socialiniai ekonominiai partneriai.
Vyriausybei patvirtinus NPP, joje nurodyti Lietuvos plėtros prioritetai taps pagrindu rengiant Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo dokumentus – Partnerystės sutartį ir veiksmų programą. Parengus minėtus dokumentus prasidės derybos su Europos Komisija.
Derybų metu bus siekiama atitinkamo NPP patvirtintų Lietuvos plėtros prioritetų finansavimo 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis.
