Sekite 15min Google
„Iš tiesų muziejus atsisako skulptūras priimti todėl, kad susidūrė su keliais dalykais: vienas dalykas, neturi, kur jų laikyti, o kitas dalykas, neturi lėšų jų restauracijai. Skulptūros kol kas lieka savivaldybės žinioje (...) bandysime ieškoti, kur jas toliau galėtume padėti“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.
Keturios socialistinio realizmo skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukeltos 2015 metais.
2021 metų birželį sostinės savivaldybė pranešė šiuos kūrinius perduosianti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Šis skulptūras ketino eksponuoti tuomet neseniai atvertame savo padalinyje – buvusioje areštinėje.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai Giedrė Milerytė-Japertienė šią savaitę BNS patvirtino, kad muziejus vis dėlto nusprendė Žaliojo tilto skulptūrų nebeperimti iš savivaldybės.
„Muziejus nuosekliai ieškojo galimybių jas perimti, tačiau neišsprendus nuosavybės perdavimo klausimo ir nesant restauravimui bei tolesnei priežiūrai būtino finansavimo, muziejus neturėjo realių galimybių prisiimti tokio ilgalaikio įsipareigojimo, todėl nusprendėme atsisakyti planų perimti šias skulptūras“, – teigė G. Milerytė-Japertienė.
Anot jos, problemų kilo dėl teisinio šių skulptūrų statuso. Kadangi jos yra ilgalaikis savivaldybės turtas, norint muziejui jį perimti, būtinas atitinkamas Vyriausybės nutarimas. Toks nebuvo priimtas.
„Vėliau savivaldybė pasiūlė muziejui skulptūras perimti panaudos pagrindais 20 metų laikotarpiui, numatant galimybę šį terminą pratęsti. Tačiau tokiu atveju muziejui tektų prisiimti ir didelius jų saugojimo, restauravimo bei eksponavimo kaštus“, – tvirtino G. Milerytė-Japertienė.
„Įvertinus skulptūrų būklę ir parengus restauravimo planą, paaiškėjo, kad reikėtų ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų. Muziejus tokių lėšų neturi, o papildomas finansavimas šiam tikslui nebuvo skirtas, nors buvome pateikę projektą Kultūros ministerijai“, – BNS teigė direktoriaus pavaduotoja.
Todėl galiausiai atsisakyta planų perimti Žaliojo tilto skulptūras.
Pasak K. Gogelienės, Vilniaus miesto savivaldybės administracija siūlo skulptūras perduoti Druskininkų savivaldybėje įsikūrusiam Grūto parkui, kur eksponuojamos kitos nukeltos sovietinio laikotarpio veikėjų skulptūros. Tačiau Istorinės atminties komisija nutarė paieškoti ir kitų galimybių.
„Man atrodo, kad klausimas visų pirma yra, ko mes tikimės iš tų skulptūrų, ar mes jas tiesiog saugosime užrakintas, ar vis dėlto svarstysime galbūt ir trumpalaikį jų eksponavimą, ar proginį, ar dar kokį nors. Viskas (sprendimas – BNS) nuo to ir priklauso“, – teigė K. Gogelienė.
Anot jos, vienas iš galimų variantų – Žaliojo tilto skulptūras perduoti kuriam nors savivaldybei priklausančiam muziejui, pavyzdžiui, Vilniaus muziejui.
Skulptūros nuo Žaliojo tilto nukeltos ir dėl jų ideologinio pobūdžio, ir dėl to, kad jas reikėjo restauruoti.
Istorinės atminties komisijos vadovė abejojo, ar savivaldybė investuotų į jų kapitalinę restauraciją, kaip planavo Nacionalinis muziejus.
„Kažin, ar verta tai daryti. Gal geriau paremontuoti tik tai, kas tikrai būtina. Pilno restauravimo neįsivaizduočiau, tam reikėtų daug lėšų“, – sakė K. Gogelienė.
Jos teigimu, Žaliojo tilto skulptūrų likimas turėtų paaiškėti šių metų rudenį.
Istorinės atminties komisija pateiks savo siūlymus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, o ši priims galutinį sprendimą.
Vilniaus centre esantis Žaliasis tiltas pastatytas 1952 metais. Jo projektą parengė tuomečio Leningrado projektavimo institutas „Projektstalkonstrukcija“, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys.
Tiltas buvo papuoštas keturiomis socialistinio realizmo idėjas atitinkančiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis, pavadintomis „Taikos sargyboje“, „Pramonė ir statybos“, „Žemės ūkis“ ir „Mokslo jaunimas“.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir valantis nuo sovietinės simbolikos, visuomenėje buvo kilusi diskusija ir dėl šių skulptūrų. Jų kritikai tvirtino, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Skulptūrų nukėlimo oponentai sakė, kad jos buvo neatskiriama tilto dalis, kaltino valdžią politikavimu bei istorinių sąskaitų suvedinėjimu.
Galiausiai skulptūros nukeltos motyvuojant prasta jų būkle ir grėsme žmonių saugumui.
Nukeltos skulptūros iki šiol saugomos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje.