Antraip esą teks palikti 100 mln. litų vertės stadiono griaučius sugriūti, rašo dienraštis „Vilniaus diena“.
Praėjusią savaitę Seimas vietoj žadėtųjų 19 mln. litų nacionalinio stadiono statyboms teskyrė 8,7 mln. litų.
Tokios sumos, anot Statybų generalinio rangovo, bendrovės „Veikmė“ vadovybės, nepakaks net konservavimo darbams.
Konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio turi būti statomos be ilgų pertraukų, kad naujai klojamas betonas kokybiškai sukibtų su senuoju. Esant ilgoms pertraukoms ir staigiai keičiantis lauko temperatūrai bei drėgmei, betonas traukiasi, atsiranda įtrūkimų, rūdyja kyšanti armatūra. Bendrovė įspėja valdžią, kad ši ilgiau nedelstų, antraip dar vienos žiemos nebaigti betonuoti griaučiai neatlaikys, rašoma „Vilniaus dienoje“.
„Už tas lėšas, kiek numatyta, mes visos armatūros neužbetonuosime. Mano nuomone, reikėtų skolintis šiemet bent 20 mln. litų, norint išgelbėti stadioną, kad jis nesurūdytų, nesugriūtų. Nebetonuotos armatūros palikti negalima. Supraskite, čia tas pats, kaip prapjauti žmogui pilvą ir jo neužsiūti“, – sakė „Veikmės“ valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius.
Kol kas stadiono statyba nėra oficialiai sustabdyta, tačiau darbai vyksta ypač lėtai. Visa statybų aikštelėje pūpsanti technika nenaudojama nuo sausio. Statybvietėje vietoj 500 dirba 40 darbuotojų.
Vilniaus meras Vilius Navickas patikino, kad „Veikmės“ siūlymas bet kokiais būdais sukrapštyti 20 mln. litų nėra nerealus. Savivaldybė tokios sumos biudžete neturi. Pasak sostinės vadovo, Vyriausybėje kalbama apie galimybę ieškoti privataus investuotojo, kuris eksploatuotų stadioną 20–30 metų.
