Atnaujinta 18.05 val. Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas BNS sakė, kad eitynėse galėjo dalyvauti apie tris tūkst. žmonių. Didesnių incidentų neužfiksuota, policija renginio metu tik sulaikė kelis neblaivius asmenis. Jis sakė, kad kol kas per anksti kalbėti apie galimą atsakomybę dėl nesankcionuotų eitynių.
„Kiekvienais metais dalyvauju eitynėse. Tai visų lietuvių šventė – ėjau, nešiau vėliavą. Duotas ar neduotas leidimas – nebijau. Dalyvaudamas eitynėse atiduotu pagarbą protėviams, kurie kovojo už savo žemę, ir mes esam laisvi“, – BNS sakė 24 metų vilnietis Gytis Šinkūnas.
„Kaip matote visi skandavo, dainavo liaudies dainas, jokių ekscesų nebuvo, jokių nesąmonių ir negalėjo būti. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto valdžia išsigalvojo nesuvokiamas grėsmes, gal nesišsigalvojo, gal tiesiog pamanė, kad laikas privatizuoti šią šventę, atimti iš tautos, ką bandė padaryti. Ačiū Dievui, visos Zuoko savivaldybės pastangos nuėjo šuniui ant uodegos ir labai akivaizdu, kad žmonės susirinko vien dėl to, kad šią šventę paversti tikra tautos švente, o ne vienos valdiškos kontoros“, – žurnalistams sakė Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas Čekutis.
Užtikrinti viešąją tvarką eitynėse kainavo apie 150 tūkst. Lt.
Atnaujinta 17.00 val. Prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje susirinkusių žmonių eitynėms Gedimino prospektu pasibaigus, pirminiais duomenimis (nuo susirinkimo prie paminklo pradžios iki eisenos pabaigos) sulaikyti penki asmenys – už pasirodymą viešoje vietoje esant girtiems. Dar vienas asmuo už tokį pat pažeidimą jau buvo sulaikytas kiek anksčiau. Didesnių incidentų neužfiksuota.
Atnaujinta 16.46 val. Eisenos dalyviai pamažu skirstosi.
Atnaujinta 16.33 val. Eisenos dalyviai susirinko Lukiškių aikštėje. Policija prižiūri viešąją tvarką. Kol kas incidentų neužfiksuota. Netrukus bus giedamas Lietuvos himnas. Po to eisenos dalyviai turėtų išsiskirstyti.
Atnaujinta 16.18 val. Policija kol kas neturi duomenų, kiek žmonių dalyvauja eisenoje. Kol kas jokių incidentų neužfiksuota. Eisenoje – įvairaus amžiaus žmonės, yra čia ir pensininkų, porų su vaikais. Einantieji skanduoja šūkius, dainuoja dainas, nešasi Lietuvos vėliavas.
Atnaujinta 16.08 val. Susirinkusieji jau eina Gedimino prospektu. Kai kurie jų skanduoja „Lietuva – lietuviams“, nors dėl šio šūkio buvo kilę daug diskusijų.
Atnaujinta 16.01 val. Prie Katedros aikštės atvyko ir keli antifašistais save vadinantys jaunuoliai. Jie laiko plakatus „Man gėda gyventi šalyje, kurią valdo mankurtai“ ir kitus. Jie sustoję būtent toje vietoje, kuria turėtų praeiti eisena. Ši šiuo metu jau pajuda.
Atnaujinta 15.46 val. Būsimųjų eitynių dalyviai rikiuojasi. Priekyje žygiuos politikai, už jų – kiti susirinkusieji. Planuojama, kad bus einama Gedimino prospektu.
Atnaujinta 15.40 val. Katedros aikštės prieigose pasirodė ir A.Paleckis su keliais šalininkais, jie laiko plakatus „Fašizmui ne“, „Šalin nacius iš armijos“. Jie laikosi atokiau nuo besirenkančio jaunimo, kol kas jokių konfliktų nėra.
Atnaujinta 15.28 val. Šiuo metu Katedros aikštėje jau susirinkę keli šimtai žmonių. Yra ir keli atvykę politikai – Algirdas Patackas, Romualdas Ozolas, Petras Gražulis, Kazimieras Uoka, Audrius Butkevičius. Netoli besirenkančiųjų budi gausios policijos pajėgos. 15.30 val. čia ketina pasirodyti ir Algirdas Paleckis su šalininkais, kurie protestuos prieš eisenos dalyvius.
Atnaujinta 15.16 val. Eitynėms besiruošiantis jaunimas jau renkasi Katedros aikštėje. Čia buvo pasirodęs ir sostinės gyventojams puikiai žinomas Stasys Urniežius, kuris praeiviams prisistato kunigaikščiu Vilgaudu. Daugybę kartų į konfliktus būdamas neblaivus įsivėlęs vyras ir čia suspėjo pasižymėti. Jis Katedros aikštėje pasirodė neblaivus, su nugertu alaus buteliu. Jis nepakluso policijai, tad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis įsodintas į pareigūnų autobusiuką.
 |
| Policija sulaikė Stasį Urniežių. |
Vilniaus valdžiai neleidus rengti eitynių Gedimino prospektu arba senamiesčio gatvėmis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga pakvietė bendraminčius vis tiek rinktis centre ir užsimena apie nesankcionuotą renginį.
Žiniasklaidai atsiųstame pranešime sąjungos vadovas Julius Panka pranešė, kad bus renkamasi Vilniaus Katedros aikštėje. Nuo čia eisena turėtų pajudėti, o jos metu esą per visą Vilnių nuaidės šūkis: „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“.
Vilniaus policija penktadienį paskelbė, kad kovo 11-ąją mieste budės iki 300 policijos pareigūnų, parengti trys mobilizacijos planai, policija žada stebėti nesankcionuotus renginius.
„Visus nesankcionuotus renginius, grupes, kurie bandys organizuoti nesankcionuotus renginius, policija stebės ir imsis adekvačių priemonių. Priklausomai nuo to, kokie veiksmai bus vykdomi. Mes esam pasirengę, yra veiklos planai“, – per spaudos konferenciją penktadienį žurnalistams sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas.
Pasak jo, kiekviena situacija bus vertinama individualiai – kokio lygio pažeidimas. Policija pasirengusi paimti iš minios plakatus, jeigu užrašai juose kurstys rasinę ar tautinę nesantaiką.
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas penktadienį pranešė, kad Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga gali eitynes kovo 11-ąją rengti Upės gatvėje, o kitos vietos nesvarstomos. Savivaldybei neleidus nacionalistinių eitynių rengti Gedimino prospekte, šio renginio organizatoriai buvo pateikę prašymą leisti žygiuoti Pilies ir Didžiąja gatvėmis.
Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga šiemet tradicines Kovo 11-osios eitynes norėjo rengti Gedimino prospekte, bet Vilniaus valdžia atsisakė išduoti leidimą ir pasiūlė renginiui Upės gatvę, esančią toliau nuo senamiesčio. Savivaldybė teigė Gedimino prospekte tą dieną jau numačiusi kitus renginius.
Teismas patvirtino, kad šis sprendimas yra teisėtas.
Nacionalistinės eitynės Kovo 11-ąją Vilniuje vyksta kasmet. Pernai jose dalyvavo apie 900 žmonių. Nešina trispalvėmis, minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, bet sulaukė kritikos dėl tokių šūkių kaip „Lietuva – lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimo eisenoje.
Lietuva kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pažymint 1990 metais pasirašytą Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, kuris grąžino nepriklausomybę po 50 metų trukusios sovietų okupacijos.
