Tuo tarpu neįvardytu norėjęs likti Lietuvos diplomatas tikisi, kad Rusijos ambasadoriui užsiminus apie galimybę atnaujinti naftotiekio „Družba“ darbą, Maskva pradės oficialų dialogą dėl šio naftotiekio remonto.
„Tikimės, kad po Rusijos ambasadoriaus pasisakymo pagaliau sulauksime oficialių Rusijos institucijų atsakymų į nekartą pateiktus Lietuvos ir Europos partnerių pasiūlymus padėti Rusijai suremontuoti „Družbą“, – BNS antradienį sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Kaip teigė V.Čchikvadzė, „Družbos“ klausimas yra daugiau bandomas politizuoti, nei iš tiesų yra politinis.
„Naftotiekis „Družba“ – žinoma, tai verslas, grynas verslas. Jei Lietuva pasirengusi šiandien įnešti keletą dešimčių milijonų dolerių naftotiekio remontui, jis gali vėl pradėti veikti“, – antradienį po susitikimo su Seimo užsienio reikalų komiteto nariais žurnalistams sakė V.Čchikvadzė.
Seimo URK pirmininkui Justinui Karosui replikavus, kad Lietuva anksčiau yra siūliusi tokią išeitį - savo indėlį remontuojant „Družba“, Rusijos ambasadorius atsakė: „Manau, kad šiandien tai verslas“.
„Jei Lietuvos verslininkai ateitų su konkrečiais pasiūlymais pasirengę investuoti, tai gali įvykti dialogas. Nenoriu pasakyti, kad bus priimtas teigiamas sprendimas. Bet tai, kad šis klausimas gali būti svarstomas – kodėl ne? Bet jei šiandien naftotiekyje yra daugiau nei 4 tūkst. defektų, tai tegul pamąsto žmonės, ar verta tuo užsiimti, ar ne,“ – kalbėjo Rusijos ambasadorius.
Rusijai „Družba“, anot diplomato, nėra reikalinga.
„Jei jums reikia – mums jis nereikalingas. „Nord Stream“ (dujotiekis tarp Vokietijos ir Rusijos Baltijos jūros dugnu – BNS) mums reikalingas. Klausimas – ar pakankamai energijos išteklių Lietuva gauna šiandien iš Rusijos. Užtikrinu, kad Lietuva neišnaudoja net tų kvotų, kurios jai suteiktos atsižvelgiant į susitarimus. Kitas klausimas, kaip tie ištekliai tiekiami – tanklaiviais ar kitaip. Bet šiandieną kuro – skysto kuro, naftos, dujų Lietuva turi tiek, kiek sugeba pirkti“, – sakė V.Čchikvadzė.
Seimo URK pirmininkas J.Karosas savo ruožtu pareiškė, jog naftotiekio „Družba“ problema turi aiškų politinį aspektą.
„Normaliu atveju tai yra verslas, bet jis turi ir politinį aspektą, kadangi tai yra mums svarbi energetinio saugumo gysla. Per verslo dalykus galima juos spręsti. Mes sprendžiame – vežiojame tanklaiviais tą pačią rusišką naftą. Sprendimas, kuris mums kainuoja papildomus 160 mln.“, – sakė J.Karosas.
Rusijos ambasadorius neigė Lietuvos žiniasklaidoje šią savaitę pasirodžiusias neoficialias žinias, jog Rusija yra grasinusi nutraukti krovinių gabenimą „Lietuvos geležinkeliais“ ar sumažinti šio tranzito apimtis.
„Praėjusią savaitę buvo pranešimai apie tai, kad Rusija rengia karinę agresiją prieš Lietuvą. Nežinau, iš kur tos žinios plaukia. Verslas eina ten, kur yra komfortas, kur gerai, kur aišku, kur veikia aiškūs įstatymai, normalūs abipusiai santykiai. O ten, kur viso to nėra – verslas stengiasi neiti. Geležinkeliai – tai komercinė įmonė, tai verslas. Jei verslui apsimoka naudoti Lietuvą kaip tranzito šalį – reiškia, jis naudos ją. Jei verslui neapsimoka – jokios politikos, direktyvos ir nurodymai neprivers verslo to daryti. Kalbama apie pelną, o pelnas nedaromas direktyvų nurodymais“, – sakė V.Čchikvadzė.
Anot ambasadoriaus, susitikimas su Seimo URK nariais prisidės plėtojant abipusiu pasitikėjimu grindžiamus santykius.
„Daug pasiūlymų iš Rusijos, mes kreipėmės anksčiau į Užsienio reikalų ministeriją, šiandien į komitetą, kad abipusiai kaimyniniai santykiai būtų draugiški, būtų pragmatiški, abipusiai naudingi, toks yra ir Lietuvos valdžios noras ir tai yra pagrindinė Rusijos laikysena santykiuose su kaimyninėmis šalimis“, – sakė V.Čchikvadzė.
Paklaustas, ką turi galvoje kalbėdamas apie „pragmatiškus“ santykius, Rusijos diplomatas paaiškino: „Lietuvis čia ir rusas ten turi pajausti kažkokią naudą mūsų santykių. Jei jis jausis geriau, jei jam bus šilčiau, jei jam bus šviesiau, jei jis galės nusipirkti daugiau geros kokybės produktų, reiškia kažką darome naudingo. Tai pragmatiški santykiai – tai paprastų žmonių ir mūsų valstybių tautų interesas, dėl ko ir gyvuoja diplomatija ir užsienio politika“.
Apie energetinio saugumo problemas, anot V.Čchikvadzė, kalbėta tik bendrai, nes tai yra išimtinai Lietuvos vidaus reikalas, o Rusija į vidaus reikalus esą nesikišanti.
Naftotiekis „Družba“ uždarytas 2006-ųjų liepą, po to, kai „Mažeikių naftos“ akcijas Lietuvos Vyriausybė ir bankrutavęs Rusijos koncernas „Jukos“ pardavė Lenkijos naftos koncernui „PKN Orlen“. Tuo metu šis sprendimas buvo motyvuojamas naftotiekio gedimu.
