Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 23d. 18:59

Naktis su Kauno vaiko teisių specialistais: šokiravo mažamečių gyvenimo sąlygos tarakonyne

Antihigieniškos vaikų gyvenimo sąlygos 15min tema
15min montažas / Antihigieniškos vaikų gyvenimo sąlygos

Budintys vaiko teisių specialistai dažniausiai kviečiami smurto ar tėvų girtavimo atvejais. Tačiau kartais nesaugia vaikams aplinka tampa namai, visiškai neatitinkantys higienos reikalavimų. Kartu su Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus budėtojomis naktį į iškvietimus besileidusi 15min žurnalistė liko šokiruota to, kokias trijų mažamečių gyvenimo sąlygas išvydo viename bute Žiežmariuose.

Vėlyvas penktadienio vakaras. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojos sulaukia iškvietimo į Kėdainius. Policijos pareigūnai pranešė apie viename bute aptiktus girtus tėvus, auginančius keturis mažamečius vaikus. Svečiuose tuo metu lankėsi dar dvi tolimo giminaičio iš Kauno mažametės atžalos. Tad iš viso dviejų neblaivių asmenų žinioje buvo šeši vaikai. Specialiosioms tarnyboms apie girtaujančius suaugusiuosius pranešė kaimynė. Motina, policijos žiniomis, į alkotesterį įpūtė 1,83 prom., vyras – 2,61 prom.

Kol vykstame iš Kauno į Kėdainius, pakalbame apie bendrąsias budėjimų vaiko teisių apsaugos srityje tendencijas. Budėtojų pareigybė atsirado tik nuo pernai metų liepos 1 d. Budima kas trečią parą trimis pamainomis. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius šiuo metu turi 5 budinčius darbuotojus (vienas iš jų – vyras), Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – 6. Skambučių iš policijos pareigūnų ar ligoninių sulaukiama kone kiekvieną budėjimą.

„Iki tol dešimtmetį dirbau kūdikių namuose. Čia darbą pradėjau nuo pernai metų liepos. Turėjau jau per 100 kvietimų. Penktadieniais budėjimą pradedame 15.45 val. ir užbaigiame 8 val. ryte. Budime visoje apskrityje. Kur toliausiai tenka vykti? Į Raseinius. Ką darome, kai vienu metu supuola du iškvietimai į skirtingas apskrities vietas? Vėliau išsikvietę turi laukti. Kartais net keletą valandų. Atvažiavus policijos pareigūnai jau būna spėję vaikus nuvežti pas jų gimines – į saugią aplinką“, – darbo subtilybes paaiškino viena iš vaiko teisių apsaugos specialisčių.

Į iškvietimą, jei nėra kitų, numatyta sureaguoti ir į vietą atvykti per valandą. Nesvarbu, koks paros metas.

Iki vaiko teisių apsaugos sistemos reformos, kai vaiko teisių apsaugos skyriai priklausė savivaldybėms, buvo skirtinga reagavimo į vaiko teisių pažeidimus nedarbo metu tvarka.

Dažniausiai, iškilus grėsmei vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, vaiką paimdavo policijos pareigūnai ir nuveždavo į globos namus arba ligoninę.

Vėliau kai kurių savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriuose po skyrių darbo valandų pradėjo budėti specialistai. Šie specialistai po darbo valandų vykdavo į įvykio vietą, pvz., paimti vaiko.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Įvykio vietoje
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Įvykio vietoje

Kai kurie vaikai patys prašosi būti paimami

Paprašyta prisiminti labiausiai įstrigusį iškvietimą, budėtoja ėmė pasakoti apie mokyklinio amžiaus mergytę, kuri specialistų laukė jau susikrovusi savo ir jaunesnio broliuko daiktus.

Vaikas buvo labai pavargęs. Netgi prakalbo apie įvaikinimą. Tokio amžiaus vaikai, kaip ji, net neturėtų žinoti, kas tai yra.

„Ji norėjo būti paimta iš savo šeimos. Abu tėvai geria, nemotyvuoti susigrąžinti savo atžalų. Namuose nėra net kojos kur padėti. Vaikas buvo labai pavargęs. Netgi prakalbo apie įvaikinimą. Tokio amžiaus vaikai, kaip ji, net neturėtų žinoti, kas tai yra. Tik pergyveno, kad su broliuku neatskirtų. Mergytė papasakojo, kad kartą jau leido laiką globos namuose. Patiko, nes šventė Kalėdas. Ir į mokyklą jai patinka eiti, nes ten bent pavalgyti gauna. Kai taip kalba mažieji...“, – stebėjosi vaiko teisių apsaugos specialistė, pripažinusi, kad jos budėjimo metu pasitaikė gal trys atvejai, kai vaikai patys prašė būti paimami iš savo biologinės šeimos.

Pasak budėtojų, Kauno apskrityje išsiskiria Kėdainių rajonas – daugiausiai pažeidimų būtent jame. Jei kviečiama į Kaišiadorių rajoną, dažniausiai tenka vykti į Žiežmarius. Skambučių vaiko teisių gynėjai sulaukia ne tik iš policijos, bet ir iš ligoninės.

„Buvo, kad pas tą pačią šeimą per kiek daugiau nei pusmetį vykome jau trečią kartą. Dažnai jau antras iškvietimų ratas sukasi. Jei pranešama apie išgėrusius tėvus, dažnai virš 2 promilių jie įpučia. Retai kaimynai iškviečia policiją, dažniausiai tai padaro vienas iš tėvų. Geria kartu, susipyksta, suveikia kuriam vaikų korta – apskundžia sugyventinį vaiko teisėms. Tenka važiuoti ir į gražius, tvarkingus namus, ir pas užsieniečius. Tokiais atvejais dažniau vyrauja smurtas, o ne alkoholis“, – bendras tendencijas nupasakojo specialistė.

Sulaukiama ir antro pranešimo

Grįžkime prie pirmojo iškvietimo į Kėdainius. Dar nespėjusios pasiekti savo tikslo, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojos sulaukia kito iškvietimo – pranešta apie du girtaujančius sugyventinius Kaišiadorių rajone: vienas jų įpūtė 1,37 prom., kitas – 2,46 prom. Negana to, išgertuvės baigėsi mamos smurtu prieš sugyventinį, kuris, rodos, ir iškvietė pareigūnus. Namuose – trys mažamečiai. Mažiausias jų, nesulaukęs nė trejų metų amžiaus, – bendras poros vaikas, kiti du – iš ankstesnių moters santykių.

Policijos pareigūnai paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas dėl smurto nebus pradėtas. Neblaivus sugyventinis pasišalino, o vaikai perduoti tame pačiame name, tik kitame bute gyvenančiai blaiviai močiutei. Vaiko teisių apsaugos specialistės paaiškina, kad į Žiežmarius atvyks baigusios įforminti įvykį Kėdainiuose – tai gali užtrukti kelias valandas. Nuo Kėdainių iki Kaišiadorių rajono – daugiau nei 80 km.

Naktis iš penktadienio į šeštadienį – itin žvarbi. Mes jau prie reikiamo Kėdainių daugiabučio. Dar kieme pasitinka rūkantis girtas keturių vaikų tėvas ir blaivus jų krikštatėvis – mažylių mamos giminaitis, kuriam ir žadama perduoti iš nesaugios aplinkos paimtus mažamečius. Iki pernai metų liepos ši šeima buvo įrašyta į rizikos grupę, paskirtas atvejo vadybininkas. Per pastarąjį pusmetį ji į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį nebuvo pakliuvusi.

Pasikeitus įstatymui, rizikos grupių sąrašo nebeliko. Dabar nuvykus pagal iškvietimą aiškinamasi dėl grėsmės vaikui lygio. Jis gali būti įvertintas, bet nenustatytas, nustatytas pirmas arba antras grėsmės lygiai. Vertinama aplinkybių visuma. Iš nesaugios aplinkos paimti vaikai Kėdainiuose vežami į ligoninę. Jei nustatomas pirmas grėsmės lygis, ten jie gali prabūti iki trijų dienų. Jei antras – vaiko paėmimo iš šeimos klausimą sprendžia teismas.

Neblaivi mama: „Nesame piktybiniai“

Užėjus į butą, garsiakalbė vaikų mama pareiškia, kad jie su vyru nėra piktybiniai. Kad myli vaikus ir kad, minėdami jos tėvo mirties dešimtmetį, nusprendė po darbo su sutuoktiniu atsipalaiduoti – išgėrė degtinės. Ryškiais tapetais puoštos sienos, daugybė žaislų, kompiuteris, mobilieji telefonai – akivaizdu, kad šeima stengiasi pasigražinti socialinį būstą, o vaikams, rodos, nieko netrūksta.

Užėjus į butą, garsiakalbė vaikų mama pareiškia, kad jie su vyru nėra piktybiniai.

„Gerą algą gavau. Pamaniau, atšvęsim. Šįkart su žmona tai norėjau padaryti. O šiaip aš pas draugą geriu. Gėrėm ir susipykom. Žodžiu. Dėl uošvienės, jos mamos. Nemėgau jos ir nemėgsiu“, – barnio, kurį, tikėtina, ir išgirdo kaimynė, priežastis išdėstė vyriškis.

Nors buvo jau vidurnaktis, vaikai dar nemiegojo. Visi šeši glaudėsi viename mažame kambarėlyje.

„Širdis skauda vaikams. Bijo, kad paims juos iš namų. Nuo pirmos dienos, kai čia apsigyvenome, kaimynė mus skundžia. Niekad nepagaudavo girtų iki tol. Per kaimynus vaikus prarasim – reik kraustytis. Aš garsiakalbė, ką galiu padaryti?

Ir dirbu, negeriu šiaip. Net du darbus turiu. Trejus metus nedirbau, susikaupė skola už komunalinius. 6 tūkst. eurų iš viso. Per 1,5 metų sugebėjau sumažinti skolą iki 2 tūkst. eurų. Stengiuosi, kiek išgaliu. Iš pašalpų negaliu gyventi. Ne man. Ir ryt ryte reikia į darbą“, – paaiškino neblaivi moteris, staiga pradėjusi ašaroti.

Jos raminti puolė viena iš dukryčių: „Mama, neverk. Reikia ne verkti, o kalbėtis.“

Įtampos tarp vaikų ir jos išties nesijautė. Mažyliai noriai vienas po kito glaustėsi prie emocingos mamos, o ši juos nuolat vadino „saulelėmis“.

Paklausta, ar neturės problemų nuėjusi darbuotis, juk keltis reikia itin anksti, o jau po vidurnakčio, ji patikino, niekad nemaišiusi darbo su alkoholiu.

„Kiekvieną kartą atėjus į darbą reikia tikrintis blaivumą. Niekad nesu įpūtusi. Įsivaizduojate, kaip sunku man su keturiais vaikais darbą susirasti? Visi bijo, kad biuletenį imsiu“, – patikino ji.

123rf.com nuotr./Išgertuvės/ Asociatyvi nuotr.
123rf.com nuotr./Išgertuvės/ Asociatyvi nuotr.

Mamą „audė“ mama

Viena iš vaiko teisių apsaugos specialisčių ėmė pildyti šūsnį dokumentų, o kita nuėjo pabendrauti su vaikais. Bendravimo sugebėjimai padarė įspūdį. Mažyliai vienas per kitą noriai pliurpė su „teta“.

„Ar mes eisime kur nors dabar“, – nujausdama, kad tėvai prisivirė košės, paklausė mergaitė.

Iš kito kambario pasigirdo mamos balsas: „Būčiau žinojusi, kad taip nutiks, būčiau negėrusi. Dabar reikia bijoti baliuje pabūti – atims vaikus.“

Specialistė ne kartą jai kartojo, kad vaikai paimami ne iš tėvų, o iš nesaugios aplinkos, kuri susiklostė dėl girtuokliavimo. Kadangi savaitgalis, iš giminaičio atžalas bus galima pasiimti pirmadienį.

„Kiek problemų dėl triukšmo“, – išminčiaus balsu stebėjosi tik ką mokyklą pradėjęs lankyti berniukas.

Iš mergytės netrukus klausimo sulaukiu ir aš: „O tu turi vaikų?“ Atsakiau neigiamai. Paaiškinau, kad vis dar ieškau jiems gero tėčio. „Aaa, mano tėtis blogas. Kodėl? Nes pykstasi dažnai su mama. Tada vyriausia sesuo rėkia ant jų. Nutyla“, – paaiškina mažoji.

Apsukriausiai šia situacija pasinaudojo keturkojis šeimos augintis: ėmė ir tykiai įsitaisė įprastai jam draudžiamoje zonoje – lovoje.

„Užsimanė žuvyčių – nupirkome, paukštukų – taip pat nupirkome. Dabar štai šuniuko prireikė – yra. Tenkiname visus vaikų įnorius, – pasisukus kalbai apie apsukrų augintinį, paaiškino mažamečių mama ir ėmė pasakoti apie sunkią savo vaikystę, sudėtingą santykį su gimdytoja. – Kur vaiko teisės buvo, kai aš augau? Kai audė su rykštėmis mane? Audė, kaip norėjo. Aš neparodysiu vaikams to, ką pati mačiau, kai augau.“

Neblaivi mama: „Dabar reikia bijoti baliuje pabūti – atims vaikus.“

„Ačiū Dievui, kad tos teisės yra. Nukentėjo vaikai per mūsų santykius. Reikia susiimti“, – paprieštaravo jai sutuoktinis.

Specialistė pertraukė vėl beprasidedantį poros ginčą.

„Ar mano vyras turi problemų dėl girtuokliavimo? Ne, mano vyras pragulų (turėta omeny pravaikštas, – aut. past.) darbe dėl alkoholio neturi. Kaip dažnai jis geria? Retai. Kada pastarąjį kartą? Prieš kelias savaites. Dirba. Vaikai juk nemato, kad geri. Žino, kad savo limonadą gurkšnoji ir tiek“, – atsakiusi į vaiko teisių apsaugos specialistės klausimus, į vyrą kreipėsi ji.

Svečių šeimos istorija taip pat sudėtinga

1.30 valanda nakties. Visi šeši mažamečiai vis dar nemiega. Vaiko teisių apsaugos specialistės nustatė pirmą grėsmės lygį. Laikas mažyliams susikrauti daiktus, kurių prireiks savaitgaliui, ir persikraustyti į netoli gyvenančio krikšto tėvo namus. Tarp sutuoktinių tai užvirdavo, tai nurimdavo aistros. Tačiau smurto apraiškas namuose sunku buvo įžvelgti. Tarpusavio bendravimas, kad ir neįprastas, emocionalus, neatrodo, kad gali peraugti į kažką daugiau.

Staiga vienas iš vaikų paklausia: „Ar jūs skirsitės?“ Neva girdėjo tokius pareiškimus iš tėčio. Mama vėl ima auklėti vyrą, kad apie tai kalba vaikams girdint. Mažieji visuomet viską dedasi į savo galveles.

Keturi mažamečiai palieka namus. Vaiko teisių apsaugos specialistės privalo sulaukti kitų dviejų, besisvečiavusių šioje šeimynoje vaikų, tėvo, kuris tuo metu skubėjo iš Kauno jų pasiimti. Paaiškėja liūdna šio vyro istorija. Žmona, vaikų mama, paliko jį prieš keletą metų – pabėgo į užsienį. Vyriškiui tenka auginti vaikus vienam. Mažyliai dažnai laiką namuose leidžia vieni, nes tėtis dirba.

Vida Press nuotr./Mergaitė su žaislu/ Asociatyvi nuotr.
Vida Press nuotr./Mergaitė su žaislu/ Asociatyvi nuotr.

„Neturi teisių. Atimtos, nes važiavo išgėręs. Vėliau dar kartą atimtos. Dabar, matyt, kažkoks draugas veža iš Kauno į Kėdainius“, – apie besisvečiavusių vaikų tėvą papasakojo namų šeimininkas, pareiškęs, kad važiuoja pas draugą į sodybą – reikia pailsėti.

„Tai atsikratei vaikų ir važiuosi sau gerti toliau?“, – piktinosi jo sutuoktinė.

Bute pasirodo ir apkalbėtas kaunietis. Vaiko teisių apsaugos specialistės bando paprotinti dėl atimtų teisių, nes dienomis jis vis sėda pats prie vairo, nors negali to daryti. Tačiau šis atšauna: „O kaip aš dirbsiu? Reikia vairuoti. Kaip kitaip vaikus išlaikysiu vienas?“

„Nenoriu į namus. Ar galiu pas Vidą (vyras, kuris priglaudė anuos keturis vaikus; jo vardas pakeistas – aut. past.)?“ – paklausia mažoji ir sulaukia teigiamo atsakymo.

Kadangi mergytė ne pirmą kartą užsimena, kad nenori į namus, specialistės susidomi, kodėl taip yra. Mažoji paaiškina, kad namuose liūdna – nėra draugų.

Butas lyg iš siaubo filmo

Kėdainiečių šeimos bute praleidžiame beveik dvi valandas. Laikas vykti į Kaišiadorių rajoną – Žiežmarius. Antroji šeima taip pat anksčiau buvo patekusi įskaiton – dėl girtuokliavimo ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Lapkritį buvo paskirtas ir atvejo vadybininkas. Atvykus prie reikiamo namo, mus pasitiko policijos pareigūnai, kurie prieš keletą valandų tris mažamečius vaikus perdavė jų blaiviai močiutei.

„Tėvas išėjo. Močiutė vienam kambary gyvena. Normaliai. O šeimos bute – tarakonynas“, – perspėja policijos pareigūnai.

Jų žodžių nė viena mūsų nesupranta tiesiogiai. O, veltui.

Lydimos policijos, įžengiame į daugiabučio laiptinę. Laukinės durys plačiai atlapotos arba jų iš viso nėra. Tvyro šaltis. Pakampėje mėtosi baldai. Tvyro visiška tamsa. Policijos pareigūnai bando prisibelsti į šeimos buto duris. Iš kito aukšto, su prožektoriumi rankose, nulipa mažamečių, kuriuos reikia apsaugoti, močiutė ir ima burbėti: „Neturite ką veikti. Naktis, važinėjasi, žadina visus.“ Pasirodo, išvykus policijai, mažamečiai taip ir buvo palikti vieni su neblaivia mama – įpareigota močiutė nepasirūpino jų saugumu.

Buto durys galiausiai atsivėrė, patekome į siaurą, prieblandoje paskendusį koridorių, kuriame – žodžiais sunkiai apsakoma netvarka.

Pamenate vaikystėje šimtus kartų girdėtą „Senelės pasaką“? „Apšerkšniję mūsų žiemos – balta balta, kur dairais“... Šiuo atveju buvo „ruda ir juda, kur dairais“. Šeimos butas – pilnas didžiulių tarakonų, kurie skuodė lubomis, sienomis, grindimis, murkdėsi arbatos puodelyje. Su jais lenktyniavo kiti neatpažinti gyviai. Palubėje virš laukinių durų kabojo kelių dešimčių ilgakojų vorų kolonada. Apšviesti policijos pareigūno žibintuvėliu jie atrodė dar kraupiau nei prietemoje. Tikras rojus vabalams. Pasirodo, policijos pareigūnai neperdėjo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tarakonas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tarakonas

Sunku paaiškinti, kaip į tai reaguoja prie elementarios tvarkos įpratęs žmogaus kūnas. Buvo baisu žengti žingsnį. Vienas tarakonas, judindamas ūsus, ramiai žvelgė nuo staktos, niekur neskubėjo. Tartum ir jam buvo įdomu, kuo užsibaigs nelauktų svečių vizitas.

„Visas namas jų pilnas. Čia socialinis būstas – valdžia turi jį sutvarkyti“, – teisinosi vaikų mama.

Močiutė toliau koneveikė specialistes, kad atsibeldė vidury nakties. Tuo metu vienas iš berniukų abejingai pažvelgė iš patalų į mus ir vėl susigūžęs palindo po abejotinos švaros apklotu.

Visur – alaus skardinės

Žengiu į kambario vidų. Išgertuvių įrodymų net nebandyta nuslėpti. Visur – tuščios alaus skardinės, prikištos net į batų aulus.

K.Stažytės nuotr./Alaus skardinės Žiežmarių šeimos bute
K.Stažytės nuotr./Alaus skardinės Žiežmarių šeimos bute

Ant baldų sumesta į gniutulą susukta drabužių krūva, virš jos kabo sena televizijos antena su pamauta lėlės galva, paslėpta po storu voratinklio sluoksniu. Daugiau žvalgytis nebesinorėjo. Neįtikėtina, kad paskirta atvejo vadybininkė nemato šių gyvenimo sąlygų. Ar jose išties gali augti vaikai?

Vaiko teisių apsaugos specialistės pasiteiravo vaikų močiutės, ar ši pasiims anūkus pas save. Ši atsakė griežtą ne: neliks tame tarakonyne, o ir nenori, kad vaikai jai tarakonų į butą parneštų. Nutariama vežti mažuosius į globos namus, tačiau pateikiamas pasiūlymas apnakvindinti juos savaitgaliui pas kaimynę – mažiausio berniuko krikšto mamą.

Specialistės nueina apžiūrėti šios moters gyvenimo sąlygų. Tarakonų nematyti.

„Būna ir baisiau. Berniukai labai geri. O dėl tarakonų – žino, kad prieš atvedant vaikus pas mane reikia gerai išpurtyti jų drabužius“, – paklausta, kas vyksta toje šeimoje, atsako tris mažamečius mažyčiame kambarėlyje priimti sutikusi kaimynė.

Netrukus atvedami ir visi trys berniukai. Vaikai, pabudinti iš tikrai ne itin saldaus miego, taip tyliai pasisveikina, kad net negali suprasti, ką sako. Jie atrodo pavargę, užguiti. Taip ir norisi suteikti jiems saugumą ar bent jau šiltą dušą ir švarią lovą. Pats mažiausias verkia ant mamos rankų.

Vaiko teisių apsaugos specialistė nutaria su jais pabendrauti. Pravirksta ir vyriausiasis. Jis ima pasakoti apie sudėtingą padėtį namuose. Vaikas gina mamą ir sako negalįs pakęsti jos sugyventinio, kuris nuolat kabinėjasi prie jaunesniojo brolio. Pastarasis į klausimus atsakinėja tik linkčiodamas ar purtydamas galvą.

Vaikas gina mamą ir sako negalįs pakęsti jos sugyventinio, kuris nuolat kabinėjasi prie jaunesniojo brolio.

„Kol mamos nėra namuose, ir jo (mamos sugyventinio, – aut. past.) nėra. Paėmė jis batus ir neleido eiti į mokyklos šventę. Nepatinka, kad man negali pavadovauti. Prie jaunesnio brolio kabinėjasi, skriaudžia. Aš padariau įrašą, kaip jis šūkauja ant mamos. Pridirba taip, kad mama lieka kalta. Girdėjau, kad kaltinat ir šįkart“, – verkdamas teigė berniukas, užėmęs mamos gynėjo poziciją.

Vaiko teisių apsaugos specialistė paaiškino, kad niekas jo mamos tikrai nekaltina, pamokė, kad reikia tvarkytis visiems namučius, nes juk gali būti ir švaru – kaip čia.

„Kaimynai išsikraustė, tai ir perbėgo visi vabalai pas mus“, – patikino mažylis.

Neblaivi jų mama vis kartojo, kaip jai nieko valstybė neduoda, kaip prieš ją smurtauja sugyventinis. Ji atrodo pavargusi, iš beviltiškumo daranti vieną klaidą po kitos.

Sureagavo seniūnija

Paliekame šeimyną miegoti.

„Maniau, visko esu mačiusi: netvarką, neplautų lėkščių su maistu krūvas, šlapimą kibire ir pan., bet tai...“, – dėl tarakonų gausos stebėjosi vaiko teisių apsaugos specialistė.

Važiuojant atgal į Kauną, kūną apėmė nervinis niežulys – rodos, vabalai visur. Man netgi prasidėjo alerginė reakcija – kvinkės edema, kai ima tinti akys. Šį nemalonų jausmą jau dešimtmetį buvau pamiršusi. Nejau nieko negalima dėl to padaryti?

Artimiausią darbo dieną 15min susisiekė su Žiežmarių seniūne Edita Kerdokiene, kuri patikino jau buvusi informuota apie šios šeimos gyvenimo sąlygas.

„Tai ne socialinis, kaip teigė mama, o privatus nuomojamas būstas. Tad jį turėtų prižiūrėti pats nuomininkas. Tačiau sulaukusi informacijos iš vaiko teisių apsaugos specialistų, iškart skambinau į Kaišiadorių butų ūkį, kuris administruoja šį daugiabutį. Papasakojau, kad situacija yra žiauri. Svarstyta, kad galbūt tarakonų naikinimui būtų galima panaudoti kaupiamąsias lėšas – sukaupta apie 300 eurų. Tačiau vien vieno buto išvalymas kainuoja apie 50 eurų, tad reikėtų kelių tūkstančių eurų.

Įvyko gyventojų susirinkimas. Dalyvavo daugiau nei pusė jų. Žmonės nusprendė neskirti tam bendrų sukauptų lėšų, nes tarakonų yra vos viename kitame bute. Tad kiekvienas gyventojas turi pasirūpinti švara savo namuose. Šioje istorijoje minima vaikų mama žadėjo užsukti į seniūniją. Kiek minėjo socialinė darbuotoja, situacija namuose su tvarka kiek pasitaisė“, – kaip buvo reaguota, papasakojo E.Kerdokienė.

Šeima, kurią lankė vaiko teisių apsaugos specialistės, anot seniūnės, pažadėjo „susiimti“ ir pasitvarkyti savo namus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min