Daugiabučių atnaujinimu besirūpinantys specialistai teigė jau sulaukiantys nerimastingų gyventojų skambučių, jie abejoja, ar dar verta tęsti prasidėjusį procesą, teiraujasi, galbūt reikėtų palūkėti. „Žmonės skundžiasi, kas prasidėjus sunkmečiui trūksta pinigų, tad gal iš viso nebeverta ką nors daryti. Kita vertus, procesas dažnai būna jau pajudėjęs, patys gyventojai surinkę reikiamą pradinę sumą, energetinis auditas atliktas, investicinis ir techninis projektai paruošti, bereikia rangovo. Taigi, stabdyti visų darbų jokiu būdu nereikėtų“, – įsitikinęs Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis.
Kai kurioms daugiabučių bendrijoms dabartinė ekonominė situacija išėjo tik į naudą – gyventojai, pamažu ėmęsi remontuoti namą, džiaugiasi sutaupantys tūkstančius litų. „Pirmiausia iš sukauptų pinigų atnaujinome šiluminį mazgą ir jau dabar mokame už šilumą kur kas mažiau nei aplinkinių namų gyventojai. Pinigai, kurie būtų skiriami šildymui, gali būti panaudoti kitiems, taip pat būtiniems dalykams“, – aiškino Paryžiaus Komunos gatvės 6-ojo namo bendrijos „Baltasis Gintaras“ pirmininkė Galina Beljaninova.
Pasak ekonomistės išsilavinimą turinčios namo pirmininkės G.Beljaninovos, namo modernizavimo projektas jau parengtas ir patvirtintas. „Mes įšokome į paskutinį traukinį, kai Vyriausybės skiriama parama būstui atnaujinti dar siekė 50 proc. Visas paraiškas skubėjome užbaigti iki 2007-ųjų pabaigos“, - aiškino moteris. Tačiau, kada statinys bus pradėtas renovuoti – neaišku, nes nežinia, kada bus gauta parama.
Skolintis neskuba
Gerokai pabrangus skolinimuisi, žmonės ėmė dvejoti, ar verta investuoti pinigus į namo renovaciją.
„Dauguma mūsų namo gyventojų yra pensininkai. Dalis jų reikiamą sumą turės išsyk, kitiems prireiks skolintis, tačiau išaugus palūkanų normai, žmonės ėmė bijoti“, – teigė bendrijos pirmininkė G.Beljaninova.
Gavę sutartis, namo gyventojai vėl ketina rengti susirinkimą ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. „Mieste jau yra toks namas, kuriame pradėta renovacija, tačiau darbai buvo mesti, nes statybininkai negavo nė cento“, – aiškino bendrijos pirmininkė. Tačiau Paryžiaus Komunos 6-ojo namo gyventojai tikisi, kad jų toks likimas neištiks. Dabar jie kas mėnesį moka po litą nuo buto ploto į kaupiamąjį fondą. Vasarą ši suma padvigubinama.
Džiaugiasi sumažėjusia kaina
Namo gyventojai džiaugėsi neseniai kur kas pigiau, nei būtų tekę anksčiau, pakeitę laiptinių langus plastikiniais. „Šalia esantis penkiaukštis vasarą pakeitė šešių laiptinių langus už 49 tūkst. Lt, mes aštuonių laiptinių langus pakeitėme už 37 tūkst. Lt“, – džiaugėsi G.Beljaninova. Modernizavus šiluminį mazgą už šildymą mokama taip pat pigiau – kvadratinio metro šildymas atsieina apie 3 Lt, o artimiausių namų gyventojai moka daugiau nei 4 Lt.
Renovacijai ruošiamo namo gyventojai sutarė, kad 2 proc. pajamų mokesčio taip pat perves namo bendrijai. Pernai už sukauptus kelis tūkstančius litų buvo pakeista dalis kanalizacijos vamzdyno.
„Žmonėms patinka, kad nesame niekam įsipareigoję, galime planuoti savo išlaidas, būtiniausius darbus“, – aiškino moteris, jau sulaukusi pasiūlymų vadovauti ir kitoms bendrijoms.
Stabdo nežinia
Klaipėdoje iki šiol jau atnaujinta 14 daugiabučių. Dar 31 bendrija laukia, kada atsiras pinigų ir bus galima pradėti pastatų modernizaciją. „Neseniai išsiuntinėjome laiškus bendrijoms, klausdami, ar jos dar sutinka dalyvauti programoje. Atsisakė tik viena, nes suabejojo dėl pasikeitusios situacijos“, – sakė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio vyresnysis specialistas Eugenijus Šimonis.
Anot jo, duomenų, kada bus skirti Vyriausybės žadėtieji pinigai, kol kas nėra. „Kol kas neaišku, ką rems, kiek rems, kokios priemonės bus taikomos. Žmonės nuolat skambina, klausinėja, o mes negalime šimtu procentų sakyti ar bus taip, ar kitaip“, – prisipažino E.Šimonis.
Šiuo metu uostamiestyje įgyvendinami keli milijoniniai atnaujinimo projektai. Pavyzdžiui, daugiaaukščio I.Simonaitytės gatvėje sutvarkymui prireiks daugiau kaip 3 mln. Lt. „Šio namo gyventojams dar pasisekė, nes užsiregistravo iki pakeitimų ir jiems valstybė dengia pusę visų išlaidų. Kitiems skirta parama gali kompensuoti tik dalį darbų“, – aiškino specialistas.
Klaipėdos savivaldybė daugiabučiams renovuoti šiais metais ketina skirti tiek pat, kiek ir ankstesniais metais – apie 800 tūkst. litų.
Finansuos ne viską
Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė nusprendė, kad renovuojant daugiabučius iš valstybės pinigų nebus finansuojami tokie darbai, kurie neprisidės prie energetinio taupymo, tarp tokių darbų patenka laiptinių dažymas ar liftų atnaujinimas. Šie pakeitimai esą galios ir tiems daugiabučių renovavimo projektams, kurių paraiškos pateiktos pagal ankstesnę tvarką.
