Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 21d. 01:28

NATO ministrų susitikimas: smegenys dar nemirusios, Lietuva plano B neieško

NATO 15min iš Briuselio
Lietuvos URM nuotr. / NATO ministrų susitikimas

„Gandai apie mūsų smegenų mirtį yra ankstyvi“, – tai bandė parodyti į NATO būstinę trečiadienį po pietų susirinkę aljanso šalių užsienio reikalų ministrai. Vis dėlto Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymas apie „NATO smegenų mirtį“ sukosi visų galvose.

Kita vertus, nėra taip blogai, bent jau susitikime dalyvavusio Lietuvos diplomatijos vadovo Lino Linkevičiaus teigimu, mūsų šalis nesvarsto plano B, t.y. Kaip užtikrinti šalies saugumą be NATO.

E.Macrono bombos skeveldros

„Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – prieš kelias savaites žurnalui „The Economist“ pareiškė vienos stipriausių NATO šalių vadovas E.Macronas.

Šis „sveikinimas“ 70-etį švenčiančiam transatlantiniam gynybos aljansui sprogo, kaip bomba. Ekspertai puolė ieškoti paaiškinimų: gal tikrai NATO išgyvena vienybės krizę ir E.Macronas savo provokatyviu pareiškimu tik pradūrė pūlinį, kad sukeltų diskusijas, kol nevėlu?

Gal išties taip nepataisomai blogai, kad Prancūzijos vadovas, užsidėjęs Napoleono kepurę, imasi ieškoti naujos, Europos saugumo iniciatyvos, kurioje Paryžius grotų pirmu smuiku? O gal tai vidinės prancūziškos politikos mūšių išdava ar dar vienas E.Macrono tūpsnis Rusijai, „be kurios Europos saugumas neįmanomas“, nes Europa yra „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“?

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Bet kokiu atveju, Kremlius plojo katučių, o NATO ir jos narės suskubo neigti Prancūzijos prezidento žodžius.

„NATO yra vienintelis forumas, kuriame Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės kartu sprendžia strateginius iššūkius. NATO išlieka vienintelis Europos ir transatlantinio saugumo garantas“, – NATO ministrų išvakarėse antradienį teigė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Panašiai kalbėjo ir tuoj po jo į NATO būstinės spaudos salę atėjusi JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison: „Mes griežtai nesutinkame su Macrono NATO vertinimu. Aš tikiu, kad NATO yra absoliučiai būtina.“

NATO ministrų susitikimo metu trečiadienį vyravo panašios nuotaikos. Tiesa, tai neleido užmiršti E.Macrono pareiškimo.

„Niekas neminėjo ir nepriekaištavo (E.Macrono pareiškimo – red. past.). Paprastai čia visi būna mandagūs, bet visi suprato, kad jei yra kokių nesusikalbėjimų, tai mes turime galimybę aptarti tai viduje, išsiaiškinti dėl tų skirtumų“, – apie diskusijas NATO ministrų susitikime, į kur patenka toli gražu ne visi diplomatai, o ir patekusiems blokuojami mobilūs telefonai, trečiadienį vakare pasakojo Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Iššūkių yra, bet ne taip blogai

Jis neslėpė, kad 29-ias vienijantis ir netrukus 30 šalių vienysiantis NATO, išties, susiduria su tam tikrais iššūkiais.

„Ne tik komunikacijos, bet ir koordinacijos trūkumas. Visos šalys turi savų, asmeninių interesų. Visi tai supranta, bet reikia augiau koordinuoti veiksmus. Vienašališkai priėmus sprendimus, po to būna pasekmių visiems, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. – Diskusija – tai demokratijos požymis ir jei yra nuomonių skirtumai – tai nėra blogybė. Bet mes neturėtume tuo mėgautis. Turėtume labiau susitelkti į vienybę. Mūsų stiprybė vieninguose veiksmuose, o ne skirtumuose. Jei skirtumus eksplikuosime, tada patenkinsime savo oponentus, kurių pakanka. Ir jie nepraleidžia progos to „pagirti“.

L.Linkevičius atmetė kalbas, kad Baltijos valstybės kuria planą B.

Kartu L.Linkevičius atmetė kalbas, kad Baltijos valstybės kuria planą B. Antradienį pranešta, kad Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helme interviu Suomijos laikraščiui „Iltalehti“ esą sakė, kad Estijos vyriausybė kartu su Lietuva ir Latvija ėmė rengti atsarginį gynybos politikos planą tam atvejui, jeigu NATO pasirodys nepajėgus ginti Baltijos šalių.

„Nieks čia nekuria jokio plano (B – red. past.). Nereikėtų manau, čia kreipti dėmesio“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras, paklaustas, ar jam žinoma tokia iniciatyva. Beje, pats M.Helme taip pat po interviu publikacijos teigė, kad buvo ne taip suprastas.

Dar viena vokiečių iniciatyva

Galiausiai įtampas NATO išstojo gesinti vokiečiai. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas prieš pat aljanso ministrų susitikimą pasiūlė sukurti ekspertų grupę, kuri diskutuotų apie NATO strateginį mąstymą. Šį planą jis pristatė NATO šalių ministrams (kai kurių šaltinių teigimu panašią idėją bando prastumti ir košės privirę prancūzai).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Heiko Maasas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Heiko Maasas

„Neinant į detales, tai egzistuoja pritarimas. Dar detalės neaiškios, bet principinis visų vertinimas yra pozityvus. Bet kokios pastangos, kurios nukreiptos į vienybės išsaugojimą, yra sveikintinos. Bet kaip jos bus realizuotos – tai kitas klausimas“, – abstrakčiai apie vokiečių idėją kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Daugiažodžiauti šia tema vengė ir spaudos konferenciją trečiadienį vakare surengęs NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas, ir po jo su žurnalistais bendravęs JAV sekretorius Mike'as Pompeo.

Įdomu, kad prieš beveik mėnesį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime, kurio išvakarėse JAV paskelbė pasitraukianti iš Sirijos, o kita NATO narė – Turkija pradėjo karinę operaciją kurdų kontroliuojamose Sirijos teritorijose bei taip sukėlė dalies NATO narių didžiulį pasipiktinimą, Vokietija irgi iššoko su idėja – Turkijos ir Sirijos pasienyje dislokuoti taikos palaikymo pajėgas. Tuomet irgi visi ministrai linksėjo galvomis, bet rezultatų iki šiol nematyti...

Netradicinis lyderių susitikimas

Ir tikrai jų nepamatysime iki gruodžio 3–4 d., kuomet Londone įvyks NATO lyderių susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvaus Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Būtent šio susitikimo dienotvarkės patvirtinimas ir turėjo būti pagrindinė trečiadienį vykusio NATO ministrų susitikimo tema.

„Pagrindinis ministrų susitikimo tikslas – pasirengti Lyderių susitikimui ir viskam, kas su tuo susiję. Reikia pabrėžti, kad tai nebus tradicinis viršūnių susitikimas, kaip mes įpratę: su operacijų dalyviais, su partneriais ir pan. Net vadinasi kitaip“, – teigė L.Linkevičius.

Lyderių susitikime turėtų būti aptartos tokios temos, kaip NATO veiksmai Afganistane ir Irake, hibridinės grėsmės, telekomunikacijų, įskaitant 5G ryšį saugumas, santykiai su Rusija ir Kinija, ginklų kontrolė ir energetinis saugumas. Vis dėlto svarbiausia tema – išlaidos gynybai.

Šiandien išgirdau patikinimą, kad NATO karinė vadovybė vertina situaciją adekvačiai ir žino tas spragas, kurios yra, ir tikrai planavimo procesas vyksta.

„Mes priklausome tai „teisingai pusei“, kaip aš sakau, skiriame gynybai 2 proc. BVP. Šis klubas, didėja, bet jį vis dar sudaro tik 9 šalys. Gerai bent jau, kad yra tendencija. Svarbu ne tik absoliutus išlaidų dydis, bet ir efektyvumas. Galima leisti lėšas daug kam, galima turėti atskirus prioritetus, bet pirmiausia turime nukreipti į pajėgumų spragas ir kad nebūtų konkurencijos, dubliavimosi su ES pajėgumais. Tas svarbu politiškai, kariškai ir gerbiant mokesčių mokėtojų pinigus“, – aiškino Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Baltijos šalių gynybos planai juda į priekį

Jis užsiminė, kad šis NATO vadovų susitikimas neturėtų būti toks Lietuvai istorinis, kaip Varšuvos NATO viršūnių susitikimas 2016 m., po kurio Baltijos šalyse ir Lenkijoje atsirado priešakinių pajėgų batalionai.

„Tai ne tiek Lyderių darbotvarkė, bet iki Lyderių susitikimo turėtume daug klausimų išspręsti, – į klausimą, ar Londono susitikimo dienotvarkėje yra Baltijos šalių gynybos tobulinimo planai, atsakė L.Linkevičius. – Šiandien išgirdau patikinimą, kad NATO karinė vadovybė vertina situaciją adekvačiai ir žino tas spragas, kurios yra, ir tikrai planavimo procesas vyksta.

Mums svarbiausia žinoti, ką mes turime padaryti, kad tas procesas neatsiliktų nuo grafiko. Pačiame Lyderių susitikime nesitikima priiminėti sprendimų, galbūt, bus kokia deklaracija, politinio pobūdžio, nes susitikimas vyksta per Aljanso 70-metį.“

NATO ministrų susitikimo metu trečiadienį taip pat sutarta, kad kosmosas tampa NATO operacine erdve, kaip ir dangus, žemė, jūros bei kibernetinė erdvė (nors ten ginkluotės nesiruošiama dislokuoti), NATO vaidmuo turėtų būti konsoliduotas energetinio saugumo srityje. Be to, diskutuota kova su terorizmu, Juodosios jūros saugumo stiprinimo bei santykių su Kinija ir Rusija klausimas.

„Man rūpi, kad nebūtų iškreipta realybė. Menamą priimame, kaip realų. Tas noras matyti gerus santykius yra suprantamas. Bet reikia vertinti realią situaciją, o ne pareiškimuose, susitikimuose, – Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu nupasakojo ministras. – Pavyzdžiui, jeigu susitikimas Normandijos formate ir įvyks, tai nereiškia, kad bus pažanga, nes realiai mes visai nematome tos pažangos. Tą turime labai aiškiai pabrėžti. Neturėtume atsakomybės užkrauti vien tik ant Ukrainos pečių, nes toks jausmas esą Rusija – neutrali stebėtoja ir visi tikisi, kad iš ukrainiečių bus kažkokia pažanga. Tai mums šioje vietoje reikia koordinačių ašį teisingai sureguliuoti: suprantant norą turėti gerus santykius, suprasti, kieno yra atsakomybė ir kas tas pastangas turi rodyti ir jos turi būti realios.“

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min