Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NATO nutarė steigti vadavietes Baltijos šalyse, sutarta ir dėl greitojo reagavimo pajėgų įkūrimo

Baltijos šalys
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Baltijos šalys
Šaltinis: BNS
0
A A

NATO vadovai viršūnių susitikime Velse penktadienį sutarė steigti vadavietes Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, jų tikslios funkcijos ir struktūra paaiškės per rudenį, pranešė Lietuvos pareigūnai.

„Nuspręsta Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkurti NATO vadavietes. Jos padėtų priimti pastiprinimą ir rengtų kolektyvinės gynybos pratybas“, – teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime spaudai.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis BNS sakė, kad vadavietės užsiims planavimu, vadovavimu ir galbūt kitomis funkcijomis. Pasak jo, po politinio sprendimo konkrečiu planavimu dabar užsiims kariai.

Nuspręsta Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkurti NATO vadavietes. Jos padėtų priimti pastiprinimą ir rengtų kolektyvinės gynybos pratybas, – teigiama prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime spaudai.

„NATO viršūnių susitikimas patvirtino, kad matomas poreikis, ir tai bus daroma. Dabar kariškiai turės paruošti koncepciją, kaip tai atrodys konkrečiai, koks bus personalas, kaip tai atrodys NATO valdymo struktūroje. Per rudenį paaiškės tiksliai, kaip viskas atrodys“, – telefonu iš Velso sakė V.Urbelis.

Pasak jo, vadavietė turbūt bus kuriama kurio nors Lietuvos kariuomenės vieneto pagrindu, prie jo prijungiant sąjungininkų elementus.

„Apie konkrečius dalykus kalbėti kol kas per anksti. Mes jau turime tam tikrą viziją, bet ji gali keistis“, – sakė V.Urbelis.

Jis pabrėžė, kad „Lietuvoje NATO pajėgų skaičius tikrai didės“.

Anot Prezidentūros pranešimo, Velse taip pat sutarta, kad „bus nuolatos, pagal realias grėsmes atnaujinami gynybos planai, stiprinama Aljanso kolektyvinė gynyba ir kuriamos ypač greito reagavimo pajėgos“.

D.Grybauskaitės atstovų teigimu, rugsėjo pabaigoje Vilniuje rinksis NATO šalių kariuomenių vadai, kurie aptars gynybos veiksmų plano įgyvendinimą.

Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas per spaudos konferenciją penktadienį sakė, kad Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija pasiūlė savo infrastruktūrą kuriamoms NATO ypač greitojo reagavimo pajėgoms.

„Dar reikės pažiūrėti, kur tiksliai bus priėmimo infrastruktūra. Iki šiol Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija pasakė, kad jos nori turėti tokią priėmimo infrastruktūrą“, – sakė NATO vadovas.

NATO susitarė dėl naujų greitojo reagavimo pajėgų įkūrimo

NATO lyderiai penktadienį susitarė įkurti greitojo reagavimo pajėgas, siekiant padrąsinti sąjungininkus, sunerimusius dėl krizės Ukrainoje ir stiprėjančio islamo ekstremizmo, pranešė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.

Atlikus šį žingsnį, NATO galės „užtikrinti nuolatinį dalyvavimą ... Aljanso rytinėse dalyse rotaciniu pagrindu“, pažymėjo A.F.Rasmussenas, smerkdamas Rusijos agresiją Ukrainoje.

Naujasis pajėgas sudarys sausumos, aviacijos ir karinio laivyno daliniai, nurodė NATO vadovas.

„Jeigu sumanytumėte užpulti bent vieną sąjungininką – susidurtumėte su visu aljansu“, – jis pareiškė baigiantis dviejų dienų NATO viršūnių susitikimui Velse.

A.F.Rasmussenas sakė, kad naujos pajėgos yra vienas iš daugelio pokyčių, dėl kurių susitarė lyderiai, siekiant užtikrinti greitesnį Aljanso reagavimą ir pajėgumus atremti daugybines saugumo krizes rytuose ir pietuose.

„Tai rytojaus NATO brėžinys“, – pabrėžė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min