„Pagal išlaidų gynybai dalį nuo BVP Lietuva Aljanse yra priešpaskutinė. Atvirai kalbant, gynybos biudžeto 2011 metams perspektyva neatrodo labai šviesi. Regis, nors nebus didelių karpymų, bet jis ir nedidės, o tai reiškia, kad gynybos sistema ir toliau kentės“, – interviu BNS sakė NATO pajėgų planavimo departamento vadovas Frankas Bolandas.
Lietuvos išlaidos gynybai yra apie 0,9 proc. BVP, nors NATO šalys narės yra įsipareigojusios siekti, kad šis rodiklis būtų 2 proc.
Lietuvos išlaidos gynybai yra apie 0,9 proc. BVP, nors NATO šalys narės yra įsipareigojusios siekti, kad šis rodiklis būtų 2 proc.
Pareigūnas atvyko į Lietuvą aptarti, kaip NATO vertina pastarųjų dvejų metų Vilniaus pasiekimus vykdant Aljanso gynybos planavimo įpareigojimus.
F.Bolando teigimu, dėl ekonomikos sunkmečio Lietuva išlaidas gynybai sumažino 30 proc.
„Yra visiškai aišku, kad daugelis prieš dvejus metus detaliai aptartų planų, kurie, tikėjomės, kad judės pirmyn, buvo labai neigiamai paveikti“, – kalbėjo pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad atėjus krizei naujos karinės technikos ir ginkluotės įsigijimo projektai buvo sustabdyti ir tęsiami tik tie, dėl kurių buvo sutarta anksčiau.
„Buvo sumažintas (techninis) modernizavimas, aišku, ir karių rengimas. Pamatėme, kad sumažėjo ir kuro atsargos“, – aiškino Aljanso pareigūnas.
F.Bolando teigimu, sunkmetis paveikė ir Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
„Yra visiškai aišku, kad daugelis prieš dvejus metus detaliai aptartų planų, kurie, tikėjomės, kad judės pirmyn, buvo labai neigiamai paveikti“, – kalbėjo pareigūnas.
Kita vertus, pareigūnas teigė, jog NATO neturi priekaištų, kaip Lietuva paskirstė savo prioritetus gynybos planavimo srityje.
„Mes neturime pastabų gynybos planavimui Lietuvoje, bėda ta, kad dėl lėšų trūkumo jis iš esmės stoja“, – teigė Aljanso atstovas.
F.Bolandas teisingais sprendimais vadino siekį turėti vieną Sausumos pajėgų brigadą, Specialiųjų operacijų pajėgų vystymą, priešmininių ir patruliavimo pajėgumų Karinėse jūrų pajėgose bei transportavimo pajėgumų Karinėse oro pajėgose plėtojimą.
Kalbėdamas apie rekomendacijas ateičiai jis pabrėžė tarptautinį bendradarbiavimą: „Ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų šalių rizikuoja negauti didžiausios naudos už sumokamus pinigus, kada projektų imasi tik nacionaliniu pagrindu“.
