Dvi dienas truksiančiame susitikime turėtų būti patvirtinta naujoji NATO strateginė koncepcija. Lietuva pirmą kartą nuo įstojimo į NATO 2004 metais dalyvavo rengiant artimiausio dešimtmečio Aljanso veiklos gaires nustatantį dokumentą.
„Pagaliau, praėjus šešeriems su puse metų po įstojimo į NATO, turime realią narystę, o ne formalią narystę, narystę su visomis saugumo garantijomis. Tai prezidentės politinių pastangų rezultatas“, – pirmadienį BNS sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
„Kad Lietuva atvyksta į šį viršūnių susitikimą jau turėdama labai gerų žinių dėl mūsų narystės NATO gilinimo konkretinimo, man yra labiausiai nuotaiką kelianti aplinkybė. NATO ir Lietuva turi labai konkrečius pokyčius dėl mūsų gynybos planavimo“, – prieš susitikimą BNS sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Lietuvos ar kitų NATO šalių pareigūnai gynybos planus komentuoti atsisako, tačiau manoma, kad per penktadienį ir šeštadienį Portugalijos sostinėje vyksiantį susitikimą ketinamoje paskelbti naujoje NATO strateginėje koncepcijoje bus patvirtintos vienodos saugumo garantijos visoms šalims.
Neoficialiai teigiama, kad gynybos planai susitikimo metu liks „tarp eilučių“ ir pabrėžiama, jog detalus karinis Lietuvos apginamumo planavimas buvo baigtas prieš dvi savaites. Sakoma, kad šie planai yra glaudžiai susiję su analogiškais Lenkijai skirtais planais. Ketinamoje paskelbti naujoje NATO strateginėje koncepcijoje bus patvirtintos vienodos saugumo garantijos visoms šalims.
Lapkričio pradžioje dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranešė, kad Lenkijos užpuolimo atveju NATO planuoja sutelkti devynias divizijas: keturias iš Lenkijos, kitas – iš Vakarų Europos šalių, tarp jų Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir JAV dalinius. Neoficialiais duomenimis, Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos operacijas koordinuotų NATO Jungtinių pajėgų štabas, įsikūręs Nyderlandų mieste Brunsume.
Manoma, kad tokių planų rengimas pajudėjo į valdžią atėjus JAV prezidento Baracko Obamos administracijai, kuriai pavyko nugalėti Rusijos erzinti nenorinčių vokiečių ir prancūzų pasipriešinimą šiuo klausimu.
Ekspertų nuomone, daugiausia dėmesio susitikimo metu bus skiriama priešraketinės gynybos klausimui, tačiau abejojama, kad pavyks pasiekti konkrečių rezultatų. Daug susidomėjimo kelia ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo dalyvavimas susitikime, kurį, kaip teigiama, bandoma „užpildyti turiniu“.
Lisabonoje taip pat ketinama paskelbti atsakomybės už saugumą perdavimo Afganistano vyriausybei proceso pradžią 2011 metais. NATO vadovai taip pat tarsis ir dėl termino, kiek užtruks šis procesas. Tikimasi, kad Lisabonoje pavyks sutarti, jog 2014 metai bus tas laikas, kai atsakomybė už saugumą Afganistane bus perduota vietos pajėgoms.
