Paskambinus skaitytojo nurodytu telefono numeriu, atsiliepia profesoriumi Tomu Kaminsku save vadinantis žmogus. Jo balsas yra įrašytas, ir, nors su juo tiesiogiai kalbėti negalima, jis detaliai papasakoja apie, jo nuomone, įspūdingą klausos atkūrimo programą, už kurią susimokėjus 33 eurus, galima susigrąžinti nepriekaištingą klausą.
Tačiau į paieškos sistemą įvedus jo minėtą įstaigą, paaiškėjo, kad nei profesorius Kaminskas, nei jo atstovaujama Lietuvos klausos atkūrimo programa iš tikrųjų neegzistuoja.
Tariamo profesoriaus įrašytas balsas pasakoja, kad, pasinaudojęs jo specialiu pasiūlymu – terapija, klausos sutrikimų turintis žmogus atgaus nepriekaištingą klausą. Tačiau kai kurie jo teiginiai verčia sunerimti. Įrašytas balsas aiškina, kad klausos sutrikimų turintys žmonės pasiūlymus prieš tai buvo asmeniškai gavę ir elektroniniu paštu, o skambučio sulaukė, nes į laiškus neatsakė.
„Mūsų sistemoje esanti informacija rodo, kad jums priklauso negrąžinamas finansavimas. Asmenims, turintiems klausos problemų, jo vertė yra 99 eurai. Iš 500 jūsų regione esančių žmonių su klausos sutrikimais tik 3 žmonės nepasinaudojo šiuo pasiūlymu. Tarp jų esate būtent jūs“, – įtikinti bandė gydytoju prisistatęs vyras.
Balsas aiškina, kad terapija nereikalauja medikų konsultacijos, o ją taikant net nereikia išvykti iš namų.
„Standartinė terapijos kaina yra net 132 eurai. Tačiau atsižvelgdamas į jūsų amžių ir pajamas, man pavyko jums gauti nuolaidų klubo finansavimą, todėl sumokėsite tik 33 eurus“, – nerišliai kalbama pranešime. Teigiama, kad lyg tyčia finansavimo terminas baigiasi būtent šiandien (15min šiuo numeriu skambino kelias dienas iš eilės).
Su 15min redakcija susisiekęs vyras tikino manantis, kad neaiški bendrovė naudojasi sistemos sergu.lt duomenimis, tačiau šios informacijos patvirtinti nepavyko.
Svarbu kreiptis patiems
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė 15min komentavo, kad šiuo atveju asmuo sulaukė tiesioginės rinkodaros pasiūlymo.
Specialistė kalbėjo, kad, pagal Lietuvoje galiojančius asmens duomenų tvarkymą tiesioginės rinkodaros tikslu reglamentuojančius teisės aktus – Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir Elektroninių ryšių įstatymą, teisėtai tiesioginės rinkodaros pasiūlymai gali būti siunčiami tik iš anksto gavus asmens sutikimą.
Pasak R.Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, labai svarbu nuolat atidžiai skaityti visas sąlygas ir pasiūlymus.
„Įvairios sveikatos apsaugos ar sveikatinimo priemonėmis prekiaujančios įmonės, pavyzdžiui, vaistinės, siūlo savo klientams įsigyti lojalumo, nuolaidų korteles. Dažnu atveju pildant duomenis šiai kortelei gauti, realizuojama galimybė klientui užsisakyti iš šios įmonės tiesioginės rinkodaros pranešimus. Pavyzdžiui, varnele reikia pažymėti, kad norite gauti pasiūlymus.
Jums gali būti pasiūlyta įsigyti panašių prekių į tas, kurias perkate, tad tikėtina, kad jos gali būti susijusios su ligomis, kuriomis jau esate sirgęs ar sergate.
Šiose lojalumo kortelėse gali būti kaupiama jūsų apsipirkimų informacija, todėl, jei tiesioginės rinkodaros pasiūlymus gauti sutinkate, jums gali būti pasiūlyta įsigyti panašių prekių į tas, kurias paprastai perkate, tad tikėtina, kad jos gali būti susijusios su tam tikromis ligomis, kuriomis jau esate sirgęs ar sergate“, – aiškino R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pasak specialistės, jeigu žmogus nerimauja, iš kur tam tikra įmonė gavo jo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, pirmiausia reikėtų kreiptis būtent į tą įmonę ir pasinaudoti savo teise pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su žmogumi susiję duomenys yra kaip nors tvarkomi.
Skaitytojo nurodytu atveju, su galimais sukčiais tiesiogiai susisiekti buvo neįmanoma, galima tik užsisakyti paslaugą nurodant savo adresą.
„Tuo atveju, jei asmeniui nepavyksta susisiekti ar susitarti su jam pasiūlymus siunčiančia įmone, savo teises jis gali ginti kreipdamasis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pateikdamas skundą“, –sakė teisininkė.
Tačiau ji pabrėžė, kad tiesiog savo atvejį papasakoti neužtenka – būtina jį užregistruoti parašant skundą.
Saugumas tik didės
VUL Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė 15min kalbėjo, kad dėl apsaugos apribojimų neteisėtai surinktais duomenimis naudotis tikrai nėra įmanoma.
„Susisiekusi įmonė galėjo tuos duomenis turėti ir iš anksčiau, tačiau sunkiai įsivaizduojama, kad tie duomenys galėjo būti kažkaip neteisėtai gauti”, – sakė G.Letukienė.
Savo ruožtu Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad Registrų centras šiuo metu nevysto portalo sergu.lt, tačiau diegia naują išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR IS), kuri sujungs daug skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų.
„Kuriant naująją sistemą didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad būtų užtikrinti aukščiausi pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų duomenų tvarkymo standartai, paremti naujausiais kibernetinio saugumo reikalavimais. Naujoji sistema pakeis portalą sergu.lt ir bus sujungta su e. sveikatos sistema.
Naujoji sistema bus paremta sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta saugumo politika, kurioje nustatyti pagrindiniai principai, veiklos kryptys ir atsakomybės sritys. Visa tai turi padėti užtikrinti tinkamą ir šių dienų reikalavimus atitinkančią informacinės sistemos ir joje tvarkomų duomenų apsaugą“, – komentavo M.Samkus.
Jis pabrėžė, kad Registrų centras kelia sau tikslą, kad naujoji išankstinė pacientų registracijos sistema atitiktų pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų lūkesčius, būtų maksimaliai saugi ir patikima.
