Nepažįstamųjų skambučiai žmones visada šiek tiek sutrikdo. Tuo naudojasi galimų pirkėjų medžiotojai ir iš karto griebia jautį už ragų, rašo „Lietuvos rytas“.
Kurstydami pasitikėjimą jie netrunka paaiškinti, kad mobiliojo telefono numerį gavo iš pašnekovo bičiulių, ir suskumba siūlyti nemokamų paslaugų.
Prieš porą savaičių du mažus vaikus auginančiai Alminai mobiliuoju telefonu paskambino nepažįstama mergina. Esą ji skambina iš įmonės, tiriančios geriamąjį vandenį.
Vos tik Almina prasižiojo, kad gal ir būtų neblogai atlikti tyrimą, skambinanti mergina sugebėjo akimirksniu iškvosti jos buto adresą ir sutarti dėl vizito į namus.
Ištiria vandenį, įperša brangius filtrus
Almina išsaugojo telefono numerius, kuriais jai skambino akcijos organizatoriai. „Ekovandens programa”, – į „Lietuvos ryto” skambutį vienu jų atsišaukė moteriškas balsas.
Pašnekovė buvo kalbi. Taip, jos atstovaujama įmonė šiuo metu nemokamai tiria vandenį: nustato sunkiųjų metalų, nitratų kiekį ir kitokią taršą. Bet tik tų žmonių, kuriuos, linkėdami sveikai gyventi, rekomenduoja draugai ar bičiuliai, būstuose.
O jei žmogus pats užsisako vandens tyrimą, už tai turi mokėti? „Taip, 130 litų. Turime sąrašą, kas ir ką rekomendavo, tik jiems ši paslauga nekainuoja”, – paaiškino pašnekovė.
Pasirodo, vanduo tiriamas tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Anot pašnekovės, į klientų namus specialistai atsiveža mažą laboratoriją, prijungia ją prie vandens čiaupo virtuvėje ir maždaug po 40 minučių pateikia tyrimo rezultatus.
Bet kam tirti vandenį kiekviename būstų, jei jis visam miestui yra tiekiamas iš vienos vandenvietės?
„Vandens kokybė priklauso nuo vamzdynų. Kol vanduo pasiekia kiekvieną iš būstų, jo kokybė smarkiai pasikeičia”, – „Ekovandens programos” atstovė buvo pasirengusi atremti ir tokį klausimą.
Taikosi į vyresnius žmones
Prisidengti kitų žmonių rekomendacijomis, įsiprašyti į namus ir įsiūlyti brangių prekių, kurių žmonėms apskritai nereikia ir gal niekada nereikės, – sena pardavėjų gudrybė.
Tačiau geriamojo vandens kokybės Lietuvai gali pavydėti dauguma šalių. Daug kur pasaulyje gyventojams yra tiekiamas valytas ir cheminiu būdu apdorotas paviršinis upių ir ežerų vanduo. Lietuvoje žmonėms centralizuotai tiekiamas vanduo iš giluminių gręžinių. Jis yra apsaugotas nuo aplinkos taršos.
Tokiame vandenyje yra mineralų ir druskų, o mikrobiologinę švarą stebėti yra įpareigotos vandentvarkos įmonių laboratorijos.
Kaip tuomet parduoti vandens filtrus, jei žmonėms jie apskritai nereikalingi? Kad tai padarytų, į namus besibraunančios įmonės griebiasi suktybių.
Adresų ir pavardžių jos ieško ir telefonų knygose. Dažniausiai taip nusitaiko į vyresnio amžiaus žmones, nes jie dažniausiai naudojasi laidiniais telefonais.
Interneto tinklalapis skundai.lt lūžta nuo karčios internautų patirties. Vienas jų pasakojo, kaip senoliai į namus įsileido „specialistą”. Jis pranešė siaubingą žinią: vanduo – kaip pasemtas iš balos.
Žinoma, „specialistas” nebūtų atlikęs savo darbo iki galo, jei senukams nebūtų pasiūlęs kone 2500 litų kainuojančių vandens filtrų ir paprašęs avanso.
Laboratorijose – patikimiau
Vandens kokybę galima ištirti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, jos skyriai veikia didžiuosiuose miestuose. Vanduo tiriamas ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Tiriant vandenį nustatoma jo cheminė sudėtis ir mikrobiologinė tarša. Jei kuris nors iš cheminių rodiklių peršoka leistinas normas, rekomenduojama naudoti tokią filtravimo įrangą, kuri sumažintų kiekį to cheminio junginio, kurio yra per daug.
Filtrais suminkštintas vanduo, iš kurio pašalintos tam tikros mineralinės medžiagos, naudingesnis buitinei technikai, bet ne sveikatai.
