Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 02 04

Naujas grėsmių Lietuvai vertinimas: Rusija ir Kinija vienijasi, šnipai dirba „LinkedIn“

Didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusija ir Kinija. Jau pastebima, kad tarptautinėje politikoje šios šalys ima derinti savo interesus, teigiama antradienį paskelbtame kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Jame pirmą kartą paviešinta apsikeitimo šnipais nuotrauka, atskleidžiama schema, kaip per „LinkedIn“ jus gali bandyti verbuoti Kinija ir pateikiamos taisyklės, kaip elgtis viešint Rusijoje.
Kokios grėsmės kyla Lietuvai?
Kinija ir Rusija vis dažniau derina savo veiksmus. / Ronaldo Gutmano/15min iliustracija

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) antradienį skelbia naują grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Pirmą kartą pernai tokiame dokumente paminėjusi Kiniją, šiemet žvalgyba jau pateikia konkrečias jos veikimo schemas.

Tačiau neapsigaukite, didžiausia grėsme išlieka Rusija. Tik pastebima, kad ji veikia jau ne vien gilindama savo karinę, ekonominę ir energetinę integraciją su Baltarusija. „Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma dokumente.

Pati Rusija sparčiai didina savo karinius pajėgumus ir siekia ne tik gebėti užpulti per 24–48 val., bet ir vysto pajėgumus, leisiančius izoliuoti regioną. Tam šiemet Kaliningradą turėtų pasiekti penktasis raketomis „Kalibr“, galinčiomis suduoti smūgį objektams už 2 tūkst. kilometrų, ginkluotas laivas.

„Scanpix“/AP nuotr./Iš fregatos „Admiral Essen“ paleidžiama sparnuotoji raketa „Kalibr“
„Scanpix“/AP nuotr./Iš fregatos „Admiral Essen“ paleidžiama sparnuotoji raketa „Kalibr“

Naujas dalykas dokumente ir tas, kad pavojus įžvelgiamas Rusijos vizų politikoje. Teigiama, kad nemokamų elektroninių vizų sistema, leidžianti Lietuvos piliečiams lengvai turistauti Kaliningrade ir Sankt Peterburge, gali būti paranki šnipų medžioklei.

Terorizmo pavojus išlieka žemas, tačiau tai gali pasikeisti. Visoje Europoje didėja dešiniųjų ekstremistų vykdomų teroro aktų grėsmė.

Rusijos ginkluotosios pajėgos stiprėja

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karinė ir saugumo sfera išlieka viena dosniausiai finansuojamų sričių, o ginkluotųjų pajėgų stiprinimo tempas nemažėja.

Šiemet karinių vienetų aprūpinimas nauja ir modernizuota ginkluote turi pasiekti 70 proc. Didėja profesionalių karių skaičius, nors šauktinių neatsisakoma. Komplektuojamos grupės po 700–800 karių, gebančios pradėti vykdyti užduotis per parą dvi nuo įsakymo. Pernai vyko ne vienerios pratybos ir mokymai. „Centr“ mokymuose dalyvavo ir apie 1,5 tūkst. Kinijos karių. AOTD vertinimu, tai buvo daugiau simbolinis solidarumo demonstravimas nei realus sąveikos gerinimas. Geresnė sąveika matoma su Baltarusija, kuriai ginkluotę parduoda Rusija.

„Lietuvos kaimynystėje Rusija toliau vysto atkirtimo ir izoliavimo (...) efektą, kuris, kilus konfliktui, leistų įgyti palankų jėgų balansą pirmame konflikto etape“, – rašoma dokumente.

Pažymima, kad nuosekliai didinamas laivų, galinčių nešti raketas „Kalibr“, galinčias smūgiuoti objektams už 2 tūkst. kilometrų, skaičius. Šiemet Kaliningradą turėtų pasiekti penktasis toks laivas.

„Kaliningrado srityje ketinama suformuoti naują karinį vienetą –motošaulių diviziją, kuri padidins ten esančių pajėgų gebėjimą vykdyti karines operacijas be sustiprinimo iš žemyninės Rusijos dalies“, – teigiama ataskaitoje.

Karinis aktyvumas ypač intensyvus šalia Lietuvos sienos esančiame Dobrovolsko poligone – tai neigiamai veikia saugumo aplinką ir didina netyčinių incidentų riziką.

Visgi akcentuojama, kad tikimybė, jog Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes, mažėja.

Jei vyksite į Kaliningradą, negerkite!

Grėsmių ataskaitoje pastebima, kad pernai įvykdytas pirmasis istorijoje apsikeitimas nuteistais už šnipinėjimą asmenimis. Pridedama ir nuotrauka – tai pirmasis kartas, kai VSD atskleidžia vaizdines šio įvykio detales.

Šnipų perdavimas
Šnipų perdavimas

Pastebima, kad verbavimui asmenų Rusija dažniau randa ne Lietuvoje, o Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje.

Todėl VSD mano, kad nemokamos vizos į Kaliningadą ir Sankt Peterburgą didina Rusijos žvalgybos tarnybų galimybes verbuoti.

„Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams“, – rašoma ataskaitoje, tačiau priduriama, kad tarnybos verbuoja „visus, kuriuos gali užverbuoti“ ir vėliau sprendžia, kaip juos panaudoti.

Nurodoma, kad verbavimui imamasi šiurkščių priemonių – sumodeliuojami incidentai su vietos pareigūnais, nusikaltėliais, užmezgami intymūs santykiai.

VSD rekomendacijos vykstantiems į Rusiją:

  • vengti keliauti vienam,
  • nepažeisti viešosios tvarkos,
  • iš anksto pasirūpinti galiojančiais dokumentais ir reikalingais leidimais,
  • nepateikti klaidingos informacijos vizų prašymuose,
  • saikingai vartoti alkoholį,
  • jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius,
  • kritiškai vertinti naujas pažintis, gaunamus pasiūlymus ir prašymus.
  • VSAT nuotr./Nidos kontrolės punktas
    VSAT nuotr./Nidos kontrolės punktas

Parlamentarus kviečia į Krymą

Rusija, kaip ir ligšiol, žvalgybos vertinimu, naudoja įvairius būdus ieškoti jai palankių asmenų ir ryšių. Vienas iš tokių būdų – tarpparlamentinė diplomatija.

„Valstybės Dūma yra įsteigusi tarpparlamentinių ryšių grupes su daugeliu pasaulio valstybių (tarp jų ir Lietuva) ir 14 tarpparlamentinių komisijų su užsienio šalimis. (...) Rusija kviečia užsienio šalių parlamentarus į Krymą, siekdama pateisinti ir įteisinti savo agresijos prieš Ukrainą rezultatus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos piliečiai kviečiami į įvairius, nebūtinai Rusijoje vykstančius renginius. Ataskaitoje įvardijami Tarptautinis Jaltos ekonomikos forumas, Tarptautinis humanitarinis Livadijos forumas, Eurazijos moterų forumas, Sankt Peterburgo ekonomikos forumas, kur iš užsienio atvykusiems asmenims ne tik niekas nekainuoja, bet ir rodomas ypatingas dėmesys.

Kartais bandoma nuslėpti renginių organizatorius, prisidengti tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, ESBO.

Ir toliau veikiama per rusakalbę diasporą, siekiama kurti palankų supratimą apie istoriją, siekiama diskredituoti Lietuvoje vykstančius teisinius procesus – Kremliaus propagandininkai dėl Sausio 13-osios bylos sukūrė specialų leidinį, kur nuteistuosius dėl agresijos bando vaizduoti kaip politinius kalinius, vykdo informacines-kibernetines atakas, tačiau, anot VSD, tai nepasiteisina.

Žvalgybos vertinimu, Rusija nepadarė ryškaus poveikio ir pernai vykusiems rinkimams Lietuvoje.

Kinija verbuoja per „LinkedIn“

Kinija, žvalgybos duomenimis, asmenis bando verbuoti per socialinius tinklus. Dažniausiai – „LinkedIn“. Tokia veikla nustatyta ir Lietuvoje.

Ataskaitoje nurodoma, kaip veikia schema:

  • „LinkedIn“ gaunama žinutė iš Kinijos įmonės tyrimų centro ar samdos kompanijos. (Paskyra gali būti anglišku vardu, dažnai be istorijos, su sugeneruota nuotrauka);
  • Gaunamas pasiūlymas teikti konsultanto paslaugas;
  • Kviečiama į Kiniją, apmokamos išlaidos, susitinkama viešbučiuose;
  • Prašoma parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą;
  • Už darbą mokama avansu;
  • Prašoma konfidencialumo;

Be to, Rusija ir Kinija aktyvios kibernetinio šnipinėjimo srityje.

„Scanpix“ nuotr./„LinkedIn“
„Scanpix“ nuotr./„LinkedIn“

„Nauju rizikos veiksniu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gali tapti 5G ryšio technologija“, – nurodoma ataskaitoje.

Terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža. Visgi pastebima, kad „Islamo valstybės“ vado Abu Bakro al-Baghdadi žūtis artimoje perspektyvoje džihadistų judėjimą gali paskatinti reaguoti kerštingai, taip pat ir Vakarų šalyse.

Taip pat neatmestina, kad dalis ES piliečių kovotojų ir jų artimųjų bandys iš Sirijos sugrįžti į Europą. „Tai gali neigiamai paveikti saugumo situaciją ES“, – rašoma ataskaitoje. Auga ir dešiniųjų ekstremistų keliama grėsmė.

Tęsiant prieglobsčio prašytojų perkėlimo programą pernai Lietuvos žvalgyba patikrino trylika asmenų, iš jų vienam į Lietuvą atvykti neleista. Iš patikrintųjų į Lietuvą atvyko 7 žmonės, bet pabėgėlio statuso negavo.

Pernai pastebimai padaugėjo Tadžikistano, Šiaurės Kaukazo kilmės Rusijos kilmės prieglobsčio prašytojų, kurie atvyksta per Baltarusiją. Dažniausiai – moterų su vaikais. Tačiau Lietuvoje žmonės neužsibūna – išvyksta į Vakarus.

„Žvalgybos duomenimis, migrantų sraute buvo nustatyta užsieniečių, keliančių ekstremizmo riziką arba susijusių su kitų ES šalių teisėsaugos vykdomais tyrimais“, – rašoma grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius