1. Karinės bazės. Partijos žada „sistemingai siekti nuolatinių bendrų su sąjungininkais karinių bazių įsteigimo“. Politikai įsipareigos sudaryti joms „teisines, organizacines ir materialias sąlygas“.
Nuolatinei karinei bazei ateityje reikėtų ne tik kareivinių ir poligonų, bet ir socialinės infrastruktūros – gyvenamųjų būstų, darželių ir mokyklų. Tai reikalauja ir laiko, ir lėšų. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug ginčų sukėlė skirtingai įvardijami terminai dėl pasirengimo priimti NATO brigadą.
Vertinant teisines sąlygas, kartais diskusijų sukelia Konstitucijos nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija nedraudžia tokių NATO sąjungininkų karinių bazių, kurias „valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis“.
Pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, tai reiškia, kad Konstituciją keisti reikėtų tik tuo atveju, jei kitai šaliai būtų sudaryta absoliuti veiksmų laisvė, bet to nebus – neabejotina, kad reikės bendrų institucijų bendrauti su vietos gyventojais ir valdžia, tikėtina, kad bent jau perimetrą saugotų Lietuvos karo policija, ir, D.Žalimo teigimu, to pakaktų įgyvendinti Konstitucijos reikalavimus.
2. Šauktiniai ir biudžetas. Diskutuojant dėl susitarimo idėja įteisinti visuotinę karo prievolę buvo vienas iš aštriausių klausimų. Derybose buvo svarstomos skirtingos datos – 2025, 2027 metai, keistasi nuomonėmis dėl to, ar reikėtų privalomai šaukti tik vyrus ar tik moteris. Visgi galutiniame variante liko abstraktus įsipareigojimas „dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius“. Idėjų numatyti gynybos biudžeto didinimą iki 3 proc. BVP taip pat atsisakyta – partijos įsipareigoja siekti išlaikyti pasiektą 2,5 proc. rodiklį.
3. Valstybės gynybos planas. Susitarime įtvirtinamas pažadas iki 2023 metų parengti valstybės gynybos planą. Dokumente numatyta, kad jis apimtų civilinių įtaigų, privataus sektoriaus ir piliečių vaidmenį.
Ši idėja nėra nauja. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas interviu BNS dar pernai sausį teigė, kad Lietuvos institucijos pradeda rengti visuotinį valstybės gynimo planą, kuriame bus apibrėžta ne tik ginkluota gynyba, bet ir kitų institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. Tuomet jis sakė, kad parengiamieji darbai vyksta neviešame formate, o artimiausiu metu numatoma paruošti plano koncepciją.
